|
|
|
Javų derlius viršija pernykštį
Rugpjūčio pradžioje nesiliovę lietūs atnešė nerimo žemdirbiams, todėl šį savaitgalį nusigiedrijus orams, žemdirbiai išskubėjo į laukus. Įsibangavus javapjūtei, prie bendrovės „Kretingos grūdai“ jau nutįso sunkvežimių eilės. Pjauna ir veža parduoti
„Vakar tik pirmą dieną išvažiavau į laukus. Ligi tol visą mėnesį lijo, javapjūtė sustojo. Juk šlapio grūdo nekulsi. Nuo drėgmės ir kombainai kemšasi. Jei dangus išsigiedrytų, per kokią savaitę sudoročiau derlių“, - kalbėjo šukiškis ūkininkas Virginijus Kontrimas, miežiais, kviečiais bei rapsais užsodinęs apie 100 ha žemės.
Vyras džiaugėsi, jog pirmos dienos derlius buvęs neprastas: „Iš akies sprendžiant, bus po 6 tonas žieminių kviečių iš 1 ha“. Tačiau kiek iš viso ketinąs prikulti šiemet, V.Kontrimas nebuvo linkęs prognozuoti. Tačiau neabejoja - derlius gerokai viršys pernykštį. Ūkininkas sakė ūkininkaująs jau antrą dešimtmetį, turįs susipirkęs visą reikalingą techniką. Derlių sudoroja dviese su sūnumi Martynu. Savos džiovyklos V.Kontrimas neturi, tad rugpjūčio saulė nulemia derliaus kokybę ir gausą: „Neturiu nei kur džiovinti grūdo, nei kur saugoti. Pjaunu ir išsyk vežu parduoti „Kretingos grūdams“. Bepigu tiems, kas turi nuosavas džiovyklas, jiems nebaisūs ir prastesni orai“, - sakė jis.
Geriausia džiovykla - saulė Laukuose dūzgia ir stambaus ūkininko Alvydo Šetkaus, kurio pasėliai užima net iki 1 tūkst. ha žemės, kombainai. Grūdų varpomis nuklota jo nuomojama žemė 12 km spinduliu aplink Salantus, ji patenka ir į Plungės bei Skuodo rajonus. Vyras džiaugėsi, kad prieš 2 savaites pradėjęs javapjūtę, ir jo darbai jau baigiami. „Jau sudoroti žieminiai kviečiai, įpusėjau rapsą. Šią savaitę jau turėčiau nukulti visas grūdines kultūras“, - kalbėjo ūkininkas, kurio ūkyje dirba 15 samdomų žmonių. Jis turi savo sandėlius, džiovyklas ir saugyklas.
A.Šetkus neslėpė, jog šiemet derlius – ypatingas: iš hektaro jis prikūlė po 4 t žieminių rapsų ir 6 t kviečių. „Grūdams užderėti tiko ši vasara – šilumos užteko, tik prasčiau tiems, kurie laukia natūraliai išdžiūsiant grūdą“, - samprotavo jis. Karteniškis ūkininkas Jonas Drungilas, kurio pasėliai – kmynai, žirniai, kviečiai, grikiai - užima apie 500 ha žemės, nusiteikęs optimistiškai: „Aš visuomet paskutinis sėju, bet su visais kuliu“. Jis sakė visą žemę pats apsėjąs, pats ir išsikuliąs. Tik suvežti derlių kviečiąs talkininkų. J.Drungilas tvirtino, kad pati pigiausia ir geriausia džiovykla esanti saulė, ir tikisi, jog Žemaitijos padangėje ji dar nušvis žemdirbiams, todėl jo nebauginančios nei liūtys, nei vėtros. „Svarbiausia yra įtikėti, kad pavyks, o jei tiki, taip ir būna“, - savitą žemdirbio filosofiją dėstė J.Drungilas. Rekordinis pasėlių skaičius Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus teigė, jog šiemet kelios dešimtys Kretingos rajono ūkininkų žemę užsėjo grūdinėmis kultūromis: jų plotai svyruoja nuo 10 iki 1 tūkst. ha. Jo žodžiais, dėl to, kad šią liepą merkė lietus, tik dalis derliaus ūkininkams pražuvo. Nežymiai nukentėjo grūdų kokybė. Kai kur atskirais ruožais pasėlius išguldė prasiautęs škvalas. Tačiau jis nežino atvejų, kad masiškai, kaip Vidurio Lietuvoje, ūkininkai būtų praradę derlių. „Ligi šiol laikas ėjo ne ūkininkų naudai, bet stojo giedra – jokios tragedijos nebėra. Per šias dienas turėtų visi spėti sudoroti javų derlių“, - įsitikinęs jis. Lietuvoje šiemet kviečiais užsėtas rekordinis, didžiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo, žemės plotas – per 600 tūkst. ha. Tačiau spėti būsimą derlių, kol jis dar ne aruoduose – sunku. Manoma, kad kviečių derlius turėtų persiristi per 2 mln. tonų, kai pernai buvo surinkta 1,6 mln. tonų. „Neįmanoma nuspėti, ką dar gali iškrėsti mūsiškiai orai“, - sakė A.Stonkus.
Į saugyklą – sunkvežimiais ir vagonais Virtinė priekabų su grūdais šiomis dienomis nutįso Tiekėjų gatvėje: į bendrovę „Kretingos grūdai“ iš visos šalies vežami grūdai - byrantis Lietuvos auksas. „Prasidėjo pats karštymetis: per dieną suvažiuoja iki 100 transporto priemonių, žmonės dirba dviem pamainomis“, - kalbėjo bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis. Tačiau vadovas neslėpė, jog jų bendrovėje pasilieka tik kas 20 – 30 mašinos atgabenti grūdai. „Mūsų bendrovė yra tarsi didelis sandėlis, nes didžioji dalis grūdų iškeliauja pas stambius supirkėjus. Esame sudarę sutartis su 11 tokių bendrovių. Šios firmos grūdus laivais išgabena į užsienį: gauname jų prašymą, ir per atitinkamą laiką pakrauname ir siunčiame grūdus į uostą“, - situaciją bendrovėje „Kretingos grūdai“ apibūdino S.Baltuonis. Firmos supirkėjos, anot jo, visaip vilioja ūkininkus parduoti grūdus jiems, „Kretingos grūdams“ tenka taip pat kelti kainas. „Europa brangina grūdus, supirkėjai skaičiuoja, už kiek juos parduos Vokietijoje ar Lenkijoje. Kad priviliotume Lietuvos ūkininkus, tenka mokėti brangiau, negu tos firmos. Šiuo metu mūsų pašarinių grūdų supirkimo kainos yra pačios aukščiausios Lietuvoje“, - teigė S.Baltuonis. Už 1 t pašarinių kviečių šiemet bendrovė „Kretingos grūdai“ ūkininkams moka 730 Lt, kvietrugių – 680 Lt, miežių – 720 Lt, - prie šių sumų ūkininkams sugrįžta ir PVM. Grūdų kainos šiemet pakilo. Tačiau grūdais pripildytų sunkvežimių srautai Tiekėjų gatvėje, anot S.Baltuonio, neatspindi tikrosios bendrovės apgulties. Kasdien geležinkeliu dar atrieda nuo 10 iki 50 vagonų grūdų iš visos Lietuvos. „O šiandien turi atvykti iki 70 vagonų, nes kitų įmonių elevatoriai jau užkimšti grūdais“, - vakar situaciją komentavo vykdomasis direktorius. Jis tvirtino, kad bendrovė jau priėmė per 30 tūkst. tonų naujojo derliaus: 20 tūkst. t rapso ir per 10 tūkst. t grūdų – kvietrugių, pašarinių kviečių, miežių.
Specialistai prognozuoja, kad šiemet pabrangus grūdams, pabrangs ir duona. Tačiau ūkininkams ruginės duonos kainos struktūroje tenka minimali dalis – apie 12,3 proc., prekybininkams – 19,3 proc., PVM – 17,4 proc., malūnams – 7,8 proc. O didžioji, vadinamoji liūto, dalis atitenka kepykloms – 43 proc.
|
|
