|
|
|
Poilsiautojai Lazdininkų neapgulė
Nors Lazdininkų kaimas nuo jūros ties Šventąja nutolęs vos už 8 km, o netoliese – išgarsėjęs HBH pramogų kompleksas, tačiau pigesnės nakvynės ieškančių poilsiautojų antplūdžio jame nesijaučia. Atvirkščiai – žmonės sako, kad kaime vakarais nuo tylos net ausyse spengia.
Pamiškėje – laukinio turizmo mėgėjai Lazdininkų kaimo, kur abipus kelio Darbėnai-Šventoji puikuojasi nemažai naujakurių sodybų, žmonės tvirtino, kad poilsiautojai jų kaimo dar neapgulė. Pamiškėje matosi pavienių automobilių ir palapinių su išdžiaustytais rūbais, bet į kaimą pas žmones tokie laukinio turizmo mėgėjai nesiprašo. „Poilsiautojų netrūksta tik tose sodybose, kurios verčiasi nuoma, bet kaime tokias ant pirštų suskaičiuotum. Legaliai tuo verčiasi ar ne - tai šių sodybų šeimininkų reikalas. Anksčiau iškabos pakelėse rėkte rėkdavo apie tai, kad išnuomojamos patalpos, dabar jų nebesimato“, - kalbėjo pakelėj sutikta laukžemiškė. „Mūsų dažniausiai tik kelio teiraujasi: kaip į Japonų sodą, baltišką sodybą, alaus daryklą nuvažiuoti ar Lazdininkų malūną pamatyti, - sakė Gražina Vaičiulėnienė. - Vasarą iš Šventosios pro mūsų namus lekia ir lekia mašinos - didelis judėjimas, tenka saugoti vaikus, kad neišbėgtų į gatvę“. Septynis vaikus viena auginanti G.Vaičiulėnienė sakė, kad vasarą pajūrio vengia. „Daug pagundų vaikams: prašo ledų, karuselių, atrakcionų. Bet jie žino, kad nėra iš ko – gyvename labai kukliai, - ir neprašo prie jūros. Nuvažiuojame rudeniop, kai pajūry gyvenimas aprimsta, - neslėpė G.Vaičiulėnienė - Maudytis vaikai lekia čia pat - į Lazdininkų tvenkinį“. Vakarais gėda traktorių užvesti Po javapjūtės darbų iš laukų sugrįžęs ūkininkas Raimondas Grabys prasitarė, kad vasarą per kaimą nuolat zujantys automobiliai – kliūtis ūkininkams, nes nelengva su technika judėti kelyje, ypač – savaitgaliais. Naktimis pasitaiko, kad ties posūkiu netoli jų namų santykių pasiaiškinti sustoja išgėrę jaunuoliai. O vakarais, anot ūkininko, jų kaime – mirtina tyla: „Kartais net gėda traktorių užsivesti. Anksčiau moterys rėkdavo ant karvių, tarškindavo kibirais, vyrai gerkles laidydavo, vaikai krykštė bėgiodami pakiemiais. Išsivažinėjo mūsų kaimas, - kas bus, kai mūsų nebebus. Daug tuščių trobų dabar. Nieko – gal grįš iš Anglijos, pinigo parveš, statysis naujus namus“, - svarstė R.Grabys. Vyras tvirtino girdėjęs šnekas, kad jų kaimo ribose suformuota apie 200 sklypų, kurie parduodami. „Jau dabar naujakuriai keičia kaimo veidą, netrukus Lazdininkai visai atjaunės. Sunku pasakyti, kokias sodybas statys jaunimas. Dabar gi vasarą žmonės nieko kito ir nebedaro – tik pjauna ir pjauna žolę. Švedijoje antai jau grįžtama prie natūralios gamtos, ten jau nusibodo iščiustytos erdvės, prie namų jie palieka natūralią augmeniją, netgi – dilgėlynus“, - kalbėjo R.Grabys.
Savaitgaliai - originalioje vasarvietėje Klaipėdiečiai Rūta ir Darius Lukošiai, Lazdininkuose atgavę 50 arų senelių žemės, šiame plote per trejus metus įsirengė netradicinę vasarvietę – pasistatė medinį vasarnamį, o aplink jį suformavo savotišką natūralios augmenijos ir akmenų kompoziciją – alpinariumą su daržu, kur akmenų takais ir žemomis žiogrių tvorelėmis atskirtose lysvėse puikiai dera gėlės ir daržovės - braškės, kopūstai, agurkai, burokėliai, svogūnai. Greta – smėliadėžė 3-metei dukrai Gintei. Aplinkui – daugybė erdvės, kur žolė ne vien pjaunama žoliapjove, bet ir šienaujama natūraliai – dalgiu. „Esame įregistravę ūkininko sodybą ir visa šeima mokomės ūkininkų gyvenimo. Vyresnėlė dukra Vaiva kelias dienas grėbė šieną, kol užsidirbo Jūrų šventės pramogoms“, - neslėpė pedagogė Rūta. Lukošių šeima sodyboje leidžia tik savaitgalius; „Oi, mums čia dar daug ko trūksta. Supratome, kad mums patinka ir ši vieta, ir gyvenimas kaime. Čia yra draugiška bendruomenė, jau dalyvavome linksmose Joninėse. Norėtume čia kurtis, statytis namus ir gamtos apsupty sutikti senatvę“, - sakė Darius. Naujakurių vasarvietė, neslėpė pašnekovai, jau net dusyk buvo priviliojusi ilgapirščius - išnešė technikos iš garažo. „Nebūna dienos, kai prošal pravažiuojantys neužsuktų ir nesiteirautų, ar neišnuomojame nakvynei vietų. Į svečius prašosi ir tolimiau gyvenantys draugai, bet mes neturime laiko dykinėti – reikia kurtis, tvarkyti aplinką“, - R. ir D.Lukošiai sakė vasarą mėgstantys trumpalaikes draugijas prie šašlyko. Kaimo į Palangą nekeistų „Pas mus svečių vasaromis neužgriūva: jei ir atvažiuoja iš toliau, pasisvečiuoja ir traukia arčiau į Palangą arba Šventąją. Jiems nuo čia pajūris – per toli, jie ieškosi vietos, kur prie jūros galima nueiti pėsčiomis“, - tikino Lazdininkų centre pakalbinti jaunuoliai Gintas ir Robertas bei dviračiais iš Darbėnų atmynusios jų draugės Evita ir Evelina. Jaunimas sakė, jog dviračiais jie dažnai dumia pasimaudyti prie jūros: „Kelias – geras, atsipūtęs sau tuos kelis kilometrus numini per pusvalandį“. Paklausti, ar nenorėtų, kad jų gyvenvietė priartėtų prie Šventosios ir taptų jos priemiesčiu, visi vieningai purtė galvas: „Ne, ten – tokia beprotybė, toks širšėlynas vasarą. Privažiuotų pas mus neaiškių tipų, visokių nesąmonių atsirastų. Geriau mūsų kaime – ramu, tylu. O jei nori pramogų, kiek čia trunki – ir esi Palangoj“.
|
|
