Gyvena kaip sanatorijoje

R.Domarkienė parodė sąskaitas: už lauko tualeto fekalijų išvežimą gegužės 31 dieną visi namo bendraturčiai bendrai turėjo sumokėti 42,42 Lt, o iš šios sumos konkrečiai L.Šilgalienė – 12,90 Lt. Dar 5 Lt pernai prieš šv. Kalėdas L.Šilgalienė turėjusi prisidėti prie mokesčio už bendrai sunaudojamą elektrą. Abu nurodyti mokesčiai, tvirtino kaimynai, sumokami tik kartą per metus.

„Gal ir galėtume nusispjauti į tas jos skolas ir negadinti sau nervų kiekvieną kartą prašinėjant susimokėti. Bet kita vertus, kodėl Lina Šilgalienė su savo vyru Justinu turi gyventi iš mūsų kišenės? Gėda ir pasakyti: Justinas Šilgalis yra mokytojas, turėtų būti visiems pavyzdys, o už tualeto išvežimą negali susimokėti“,- kalbėjo Šilgalių kaimynai.

Nebežinodami, ko griebtis ir kaip pažadinti L.Šilgalienės, kuri yra buto savininkė, sąžinę, kaimynai buvo spyna užrakinę bendrą lauko tualetą. „Manėme, kad tuomet jie susipras ir užsimokės už fekalijų išvežimą. Tačiau mums buvo iškviesta policija. Kai ši pagrasino mums bauda, išsigandome ir spyną nukabinome“,- pasakojo žmonės, kurie savo kieme sprendžiant problemas su kaimynais policijos pareigūnus išvydo nebe pirmą kartą.

R.Domarkienė patvirtino, kad L.Šilgalienė už bendrus namo reikalus turi ir daugiau įsiskolinimų savo kaimynams.

Skundų – lavina

Salantų apylinkės inspektoriui Tomui Kubiliui sunku ir prisiminti visas istorijas, dėl kurių teko lankytis minimo daugiabučio kieme – kaimynų nesutarimai buvo pasipylę dėl garažo, nulaužtų aviečių, šuns, triukšmo, šulinio, namo fasado apdailos ir t.t. „Kai kurios problemos yra tik bendrasavininkų susitarimo reikalas ir policija niekuo padėti negali. Tačiau vis vien stengiamės gražiuoju viską išsiaiškinti – ir nemažai kartų kompromisą pavyko rasti“, - teigė T.Kubilius.

Kaimynai juokauja, kad jų kieme, ko gero, kol kas tik prezidentė nebus buvusi – kiek kartų, dėl ko ir kokioms institucijoms jie buvo L.Šilgalienės apskųsti, dabar jau nesuskaičiuotų niekas. Tad namo gyventojai baiminasi ir planuoti bendrus daugiabučio tvarkymo darbus – žmonės iš anksto yra tikri, kad L.Šilgalienė ne tik nesutiktų prisidėti pinigais, bet dar ir jų darbus apskųstų.

Besivaidijantiems kaimynams negalįs niekuo padėti teigė ir Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas – jis „Pajūrio naujienoms“ patvirtino tai, ką jau anksčiau buvo parašęs L.Šilgalienės kaimynams į jų paklausimą: kadangi daugiabučio gyventojai gyvena pagal jungtinės veiklos sutartį, visas problemas jie ir turi spręsti tarpusavio susitarimu. Nepavykus tėra vienas kelias – teismas.

„Bandome su kaimynais šnekėti, o juridiškai jokių svertų neturime“,- teigė K.Galdikas. Mintis dėl kaimynų įsiskolinimo kreiptis į teismą šiurpina Domarkus ir Žilius – jie ir taip ilgus metus mynė teismų slenksčius, kol įrodė, kad šių šeimų vyrai savavališkai nelaužė L.Šilgalienės aviečių, kuo ji buvo apkaltinusi kaimynus.

„Nors bylą ir laimėjome, tačiau už bylinėjimosi išlaidas – po 800 Lt – Lina Šilgalienė mums iki šiol taip ir neatlygino“,- R.Domarkienė ir A.Žilius sakė, jog su teismais jau turintys pakankamai karčios patirties.

Abejoja mokesčių tikslumu

Arūnas Zagorskis, kuris prisistatė kaip L.Šilgalienės įgaliotas atstovas, teigė, jog draugiškai sugyventi su L.Šilgaliene nenori patys kaimynai. Anot A.Zagorskio, dėl šių kaimynų kaltės bet koks bandymas pasikalbėti baigiasi dar vienu konfliktu. „Su jais neįmanoma žmogiškai pasikalbėti. Pyksta ant Linos Šilgalienės, o kai ko nors prireikia jai, ir ji negauna kaimynų pritarimo“,- teigė A.Zagorskis.

„Lina Šilgalienė sumokėtų už fekalijų išvežimą, elektrą ir kitas paslaugas, tačiau jai kaimynai nepateikė nė vienos sąskaitos. Tai iš kur ji turi žinoti, kiek tiksliai skolinga yra? Jei nenorima pateikti sąskaitos, kyla logiškas klausimas, ar kaimynai nesiekia taip praturtėti? O tris paras laikyti žmones be tualeto – tai yra nežmoniška, taip elgtis negalima,- kalbėjo A.Zagorskis. – Abejonių mokesčio pagrįstumu kyla, nes Rima Domarkienė Linos Šilgalienės prašo susimokėti už tris asmenis. Kai Lina Šilgalienė paklausė, kodėl už tris, jei bute ji gyvena dviese su vyru, ši atsakė, kad reikia mokėti ir už šunį. Kur girdėta, kad šuo būtų prilygintas žmogui?“.

A.Zagorskis stebisi, ir kodėl R.Domarkienė save vadina namo pirmininke, nors tam esą neturi jokio pagrindo.

Tačiau R.Domarkienė pavadino netiesa tai, jog ji pati save paskyrė į pirmininkės pareigas ir parodė protokolą, kuriame užfiksuota, kad per gyventojų susirinkimą, kuris įvyko 2007 metų vasarį, ji šioms pareigoms buvo išrinkta. Tame pačiame susirinkime dalyvavo ir L.Šilgalienė.

Pataria sprendimus fiksuoti

Keturbučio savininkai gyvena pagal jungtinės veiklos sutartį ir patys yra atsakingi už mokesčių administravimą.

Tad viena išeičių nusikratyti svetimos skolos kupros būtų namo administravimą perduoti tuo užsiimančiai įmonei. Tuomet nemokūs kaimynai taptų ne kitų kaimynų, o administruojančios bendrovės bėda – tai ir patvirtino bendrovės „Kretingos būstas“ vadybininkė-administratorė Jūratė Dobrovolskienė.

„Jei buto savininkas nesusimoka mokesčių, mes kreipiamės į teismą. Taip, teismo išlaidos yra gana brangios, tačiau jos vėliau ir yra išieškomos iš skolininko. Tad tuo blogiau jam: ilgai delsus tenka sumokėti ne tik įsiskolinimą, tačiau ir už bylinėjimosi išlaidas“,- teigė J.Dobrovolskienė.

Kreiptis į teismą dėl kaimyno įsiskolinimo rekomenduotų ir Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. Tačiau visų pirma jis namo mokesčius administruojantiems žmonėms patartų skrupulingai rinkti sąskaitas ir namo gyventojų susirinkimų protokolus.

Anot A.Glodenio, pirmiausiai reiktų įsiskaityti į konkretaus daugiabučio jungtinės veiklos sutartį – ar joje parašyta, kad visi sprendimai priimami pritarus visiems butų savininkams, ar tik jų daugumai. Tai yra svarbu, nes esant sudėtingiems santykiams tarp kaimynų, visus namo gyventojų sprendimus patartina priimti susirinkime ir protokoluoti – netgi tai, kaip bus organizuojamas fekalijų išvežimas ir kokia tvarka už tai atsiskaitys bendraturčiai.

„Jei sutartyje numatyta, kad užtenka daugumos pritarimo, tai šį sprendimą turės vykdyti ir ketvirtojo buto šeimininkas, nors jis ir būtų priešingos nuomonėms. Jei jis gyventojų susirinkime nedalyvauja, jam turi būti įteikta protokolo kopija. Gyventojams patariu šaukti oficialius susirinkimus ir visus sprendimus užfiksuoti raštiškai, o ne šiaip sau apie problemas koridoriuje pasikalbėti“,- teigė A.Glodenis.

Pasak jo, susirinkime gyventojai gali ir konstatuoti, kiek ir už ką kuris nors kaimynas jau yra įsiskolinęs – apie tai jam turi būti pranešta raštiškai. Jei kaimynas vis tiek skolos nesumoka, tai ji bėgant laikui vis auga – tuomet namo gyventojams belieka kreiptis į teismą. Nors sakoma, kad skola niekada neužgyja, tačiau A.Glodenis, remdamasis savo praktika, patartų nelaukti ilgiau kaip 5 metus.

Be to, A.Glodenis atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu jau yra paskelbtas tipinės jungtinės veiklos sutarties projektas.

„Pakeitus kai kuriuos Civilinio kodekso straipsnius, Aplinkos ministerija turi pasirūpinti, kad iki kitų metų sausio 1 dienos atitinkamai būtų pakeisti ir šį kodeksą įgyvendinantys teisės aktai. Kol kas neaišku, kiek laiko truks tipinės jungtinės veiklos sutarties projekto svarstymas, tačiau kai jis bus patvirtintas, gyventojai turės pasitikrinti, ar jų jungtinės veiklos sutartis atitinka šio pavyzdžio nuostatas“,- teigė A.Glodenis.

• Rašyti komentarą (5)