|
|
|
Verslo ir asmeninės sėkmės garantas – stipri šeima
Vydmantuose veikiančios bendrovės „Vara“ įkūrėjui, savininkui ir direktoriui Rimvydui Beniušiui ši vasara – ypatinga: jo įkurtai įmonei sukako 20 metų, o rytoj jis ir pats švęs asmeninį 50 metų jubiliejų.
Įmonę išgelbėjo eksportas
R.Beniušis teigė, jog kuriant bendrovę ir pradėjus gaminti laiptus, duris, grindų, terasų, apdailos lenteles, statybinę medieną, labiau buvo orientuojamasi į vietinę rinką ir jos poreikius. „Sprendimas buvo geras: vietinė rinka diktavo geras kainas, ir buvo laikas, kad klientai, užsisakę duris, eilėje laukdavo iki 4 mėnesių, - prisiminė R.Beniušis ir pripažino. – Dėl eksporto visiškai nesukome galvos, galbūt dėl to ir nebetobulėjome. Ir tik 2008-ųjų rudenį, pajutę pirmuosius krizės daigus, pamatėme, kad vietinėje rinkoje įmonė neišsilaikys“. Pasukti galvą dėl naujovių privertė įsiskolinimai bankams – pinigų reikėjo įrengimams pirkti. „Jeigu būtume to nepadarę, būtų tekę mažinti gamybos apimtis, atleisti žmonių ir po to - laukti naujos ekonominio pakilimo bangos. To nepadarėme: atvirkščiai, per tarpininkus suradome galimybę savo gaminius eksportuoti į Izraelį, Saudo Arabiją. Gerokai atpigus medienai – tai atsitiko 2009 m. pradžioje – atsirado galimybių eksportuoti dideliais kiekiais, o tų pačių metų pabaigoje jau eksportavome tiesiogiai. Šis žingsnis pagerino situaciją, nes tarpininkas labai ilgai „tempdavo“ pinigus, kuriuos atgaudavome per kančias. O pradėjus tiesioginį eksportą, gaudavome ir avansą, galutinai su mumis atsiskaitydavo iškart pakrovus gaminius“, - dar visiškai netolimus krizės metus ir kaip iš jos teko suktis prisiminė R. Beniušis. Tuomet, pastebėjo jis, pirkimai vietinėje rinkoje sumažėjo 2 kartus, o „Vara“ dirbo visu pajėgumu: įmonėje dėl krizės nebuvo atleista nė vieno darbuotojo, atvirkščiai – netgi buvo priimta papildomai žmonių. Įmonė visas jėgas metė eksporto apimtims padidinti. „Atsirado problema - pirkėjai pareikalavo didesnių kiekių, su mažais kiekiais produkcijos buvome nepatrauklūs. Vėl reikėjo investicijų – nupirkta taros linija, staklių. Nors investicijos ir buvo skausmingos, bet išaugus gamybos kiekiams, du kartus padidėjo ir eksporto apimtys“, - pažangą įmonėje apibūdino jos savininkas. Sėkmingai 2 metus bendradarbiaujant su partneriais iš Izraelio, R.Beniušis jų buvo pakviestas į šią šalį. „Buvau nepaprastai šiltai ir svetingai priimtas, - pasidžiaugė R.Beniušis, į šią verslo kelionę vykęs kartu su sūnumi Rimvydu. Abiem jiems Izraelis padarė didžiulį įspūdį. - Tai - labai švari ir tvarkinga šalis. Ir versle žmonės tvarkingi, laikosi žodžio, bet yra reiklūs. Su verslo partneriais aptarėme gaminių spektrą, aplankėme kelias įmones – taigi bendradarbiavimas dar daugiau plėsis. Partneriai, kuriems išvežame išdžiovintą, supjaustytą ir sukalibruotą medieną, pareikalavo geresnės kokybės – mes jų reikalavimus pasirengę išpildyti“. R.Beniušis, pasakodamas įspūdžius iš Izraelio, pastebėjo, jog šioje daugiatautėje šalyje žmonės visi linksmi, neįsitempę. Kavinės ir barai - pilni žmonių. Tačiau, anot verslininko, matyti, kad izraeliečiai - taupūs: niekur nepamatysi prabangių mašinų, važinėjama paprastesniais automobiliais. Izraelyje jaučiasi socialinė lygybė, žmonių uždarbis – kiek pas mus litais, ten – doleriais, tačiau labai brangus būstas: 100 kv. m butas kainuoja 1 mln. dolerių, o tokio būsto nuoma – 1 tūkst. dolerių per mėnesį. „Tai juos slegia, nors nedarbas šalyje - tik 5 proc. Valstybė labai daug investuoja į infrastruktūrą, jaučiasi europietiška dvasia“, - pastebėjo pašnekovas. Įmonės, kurios eksportas sudaro 70 proc. gamybos apimčių, prekybos ryšiai nusitiesia ir į Rusijos Kaliningrado sritį, kur „Vara“ bendradarbiauja su 3 įmonėmis – į Rusiją keliauja laiptai, durys. „Klientai – seniai pažįstami, nes bendradarbiavimas tęsiasi daugiau negu 10 metų. Mūsų pranašumas – gaminių kokybė, ko nepadaro kaimynai lenkai ar vietiniai gamintojai. Nesvarbu, kad į Rusiją eksportuojame nedidelius kiekius, bet, manau, jeigu gamintume labai daug, vargu, ar pasiektume reikalaujamos kokybės“, - santykius su Rusijos pirkėjais apibūdino R.Beniušis. Jis labai pasidžiaugė savo brolio Audriaus, kuris yra atsakingas už šią darbo sritį, pastangomis: „Brolis Audrius užsiima visais reikalais, susijusiais su eksportu į Rusiją. Jam tenka atlaikyti visas bendravimo su rusais subtilybes. Būtent jo asmeninių pastangų dėka yra išplėtoti ryšiai. Jam tenka daug bendrauti – rusai per mėnesį dukart atvažiuoja derinti užsakymų, stebi kokybę. Tai – klientai, kuriems būtina parodyti labai daug dėmesio, – kitaip darbo nebus“. Praėjusiais metais R.Beniušis su sūnumi verslo reikalais buvo išvykę ir į Norvegiją. Verslininką nuvylė šaltokas priėmimas, nepavyko praplėsti ir bendradarbiavimo: užsakymų ne tik kad nepadaugėjo, bet norvegai dar ir keletą gerų darbuotojų nuvilioję. „Nors norvegai versle elgiasi ne visai etiškai, tačiau ryšių su Norvegija, į kurią prieš 5-6 metus eksportavome gana nemažai, nenutraukėme“, - konstatavo įmonės vadovas, apgailestaudamas, kad Europai nieko nebereikia: štai į Prancūziją beiškeliauja tik po vieną mašiną medienos terasoms, ir su europiečiais, kurie pasiūlo itin menkas kainas, tiesiog nebeįmanoma dirbti. Vietinė rinka vis dar neaktyvi
„Varos“, kaip kokybiškų durų bei laiptų gamintojos, vardas yra žinomas ir vietiniams pirkėjams, tačiau užsakymų – sumažėję: lietuviai perka 2 kartus mažiau. „Varos“ direktorius įžvelgia, jog žmonės tiesiog laukia atpingant nekilnojamajam turtui ir neskuba. „Tačiau ir sumažėjus užsakymų, priėmėme dirbti dar vieną dizainerį, nes klientui reikia mokėti pateikti gaminio pranašumus su visais brėžiniais, vaizdais. Pastebime, kad žmonės nori dėmesio, ko anksčiau gal ir nereikėjo“, - pastebėjo R. Beniušis. Tačiau jis pasiguodė tuo, jog šiais metais pastebimai padidėjo išorės fasado, terasų lentų, pirčių apdailos, vidaus dailylenčių paklausa. Už šią produkciją „Varoje“ yra atsakingas R.Beniušio jaunėlis brolis Giedrius, gebantis subtiliai, taktiškai bendrauti su klientais, turintis kantrybės. „Varoje“ šiuo metu dirba 110 žmonių, kai prieš krizę jų buvo 90. R.Beniušis nebijo pasakyti, kad šiandien jo prieš 20 metų įsteigta įmonė „Vara“ yra viena didžiausių medienos apdirbimo įmonių, kurioje per mėnesį supjaunama nuo 2,5 iki 3 tūkst. kubinių metrų rąstų, dar apie 200 kub. m pjautinės medienos nuperkama iš kitų įmonių. „Kiekiai nemaži, todėl ir reikalauja atitinkamo visų mūsų susitelkimo, o dirbdami su kitomis įmonėmis, laikomės devizo konkurentą paversti partneriu, - tvirtino R.Beniušis, pasidžiaugęs subrandintu kolektyvu, kurio pagrindą sudaro trys broliai. - Vienas lauke – ne karys. Jeigu įmonėje nedirbs šeima, nieko nepasieksi. Todėl ir esu dėkingas broliams. Būna sunkių momentų – ir versle, ir asmeniniame gyvenime. Kiek yra buvę, kai tave tempia tie žmonės, kurie yra tau ištikimi, o tu jiems padedi, kai ir jiems būna sunku. Visa tai mus daro stipriais ir ištvermingais“. Gero žodžio už gerą ir sąžiningą darbą R.Beniušis negailėjo ne tik savo broliams, bet ir ilgamečiams darbuotojams – vyriausiajai finansininkei Petrutei Rusienei, sekretorei-kasininkei Daivai Tamošauskienei, meistrui Povilui Ignotui, vadybininkui Eligijui Pociui. „Tik apmaudu, kad viena stambiausių medienos įmonių nesulaukia valdžios dėmesio: nedaro garbės nei merams, nei seniūnui tai, kad jie nesuranda laiko atvažiuoti į įmonę, pasiteirauti, kaip sekasi dirbti tiems 110 darbo žmonių. Mes – ne spekuliantai, o gamybininkai, kurių vargų niekas nemato. Valdžios vyrai jaučiasi esantys kažkokie dievai, o iš tikrųjų tereikia vieno - atsisukti į žmogų. Rajono valdžia nesidomi verslu, o juk kartu daug ką nuveiktume“, - įsitikinęs R.Beniušis. Jis prisipažino buvęs pritrenktas susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio elgesio, kai šis nė nesiteikė atsakyti į tris klausimus dėl bendrų reikalų. „Kur pagarba verslui, paprastam žmogui? Ar be diskusijų pakelti kelių mokestį ir negirdėti, ko žmonėms iš tiesų reikia?“ – retoriškai klausė verslininkas, kurio nuomone, valdžia, kokia ji bebūtų, niekada nepadėjo ir nepadės verslui klestėti. „Rodos, ir vargo nebuvo“, - šiais dainos žodžiais R. Beniušis apibūdintų savo gyvenimo tarpsnį, atvedusį jį iki brandaus 50-ies metų jubiliejaus. Ir to tarpsnio būta nelengvo: reikėjo stiprinti įmonę, buvo pašlijusi sveikata. „Nesitikėjau nė pats, kad tiek gyvenime pasieksiu. Matyt, tikslo link mane vedė prigimtinė charizma: vadovaujantį darbą pradėjau dirbti nuo 19 metų. Nesuprantu šiuolaikinio jaunimo, kuris, baigęs mokyklą, nežino, ko nori. Aš būdamas keturiolikos mokykloje jau žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Ir viskas išsipildė, - kalbėjo jubiliatas. – Visur reikia didelės kantrybės. Žinau, jog daug verslininkų nusižudo dėl neaiškių priežasčių. O juk kai blogai, taigi visiems mintys būna sunkios. Bet reikia atminti – gyventi yra būtina, nes toks kaip tu daugiau niekada neužgims“. Jubiliejaus išvakarėse R.Beniušis prisipažino, jog asmeniškai gal ir ne viską padaręs - gal aplinkiniai tikėjosi daugiau. Bet paskutinius ketverius metus dirbdamas be atostogų, be šeštadienių ir po 12 valandų, ištraukė įmonę iš bėdos - iš krizės, kurią vadina hidra. „Man gaila verslo partnerių, gerų žmonių, kurie tos hidros neatlaikė, pakeitė verslo kryptį, išvažiavo, išsipardavinėjo. Daug ką išgyvenęs, galiu pasakyti, kad versle labai svarbu šeima – geri santykiai namuose yra būtini, nors suderinti darbą ir šeimos gyvenimą yra labai sunku. Geras modelis, kai viename darbe vyras su žmona dirba kartu, tada nelieka vietos nereikalingoms diskusijoms. Ačiū Dievui, mano šeima - stipri. Išlieka tie, kurie meldžiasi kartu“, - gyvenimo patirtimi dalijosi verslininkas. Kartu su žmona Irena užaugino du vaikus: duktė Ramunė dirba Vilniaus savivaldybėje teisininke, sūnus, jau lydėjęs tėvą į verslo keliones Norvegijoje, Vokietijoje, mokosi tarptautinio verslo. Jubiliatas taip pat pasidžiaugė, kad tebėra gyvi tėvai Ona ir Juozas Beniušiai, visada savo mintimis ir žodžiais pastiprinantys savo sūnų. „Kai labai sunku, negalvok apie pinigus, o stenkis, galvok, kaip padaryti geriau“, - sako jie sūnui. R.Beniušis sakė, jog sau 50-mečio proga palinkėtų: kad visiškai atsitiesus finansiškai, išliktų tokiu pat doru, neišpuikusiu žmogumi, ir kad galėtų daugiau laiko skirti sau bei šeimai. „Kartais iš tiesų kausto nerimas, o aplinkiniai galbūt galvoja, kad esu egoistas. Taip nėra – tie, kurie mane pažįsta giliau, žino, kad mano siela – gera ir nesuteršta, - gerą žodį R.Beniušis pokalbio pabaigoje skyrė ir sau.
|
|
