Iš Pietų Afrikos - į senelių gimtinę

Šią savaitę Kretingoje lankėsi žydų tautybės sutuoktiniai Irena ir Lesas Balkindai iš Pietų Afrikos Respublikos, Johanesburgo: jie apžiūrėjo buvusį prieškario žydų kvartalą Birutės gatvėje, aplankė senąsias kapines. O Kretingos migracijos tarnyboje L.Balkindas prasitęsė lietuviško paso galiojimą.

Irena ir Lesas Balkindai iš Pietų Afrikos leidosi į tolimą kelionę, kad aplankytų savo protėvių gimtinę.

Į Afrikos pietus traukė Žemaitijos žydai

Lydimi Eugenijaus Bunkos, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdančiojo direktoriaus, svečiai jau pabuvojo Šiauliuose, Plungėje, Plateliuose – juos domino su jų protėvių gyvenimu susijusios vietos.

L.Balkindas pasakojo, kad iš Plungės yra kilusi jo senelė iš motinos pusės. O Kretingoje gimė ir augo jo senelė iš tėvo pusės Sara Prusan, kuri ištekėjo už Balkindo iš Skuodo, su juo susilaukė 2 vaikų, 1923 m. visa šeima emigravo į Pietų Afriką.

„Į Afriką pirmiausiai išvyko senelis, įsikūrė, o po to parsikvietė visą šeimą. Beje, 90 proc. Afrikos žydų ir yra išeiviai būtent iš Vakarų Lietuvos. XX a. pradžioje atkakę į Pietų Afriką, jie pamatė, jog valstybės ten kaip ir nėra, gamta – puiki, gausu išteklių. Tad įsikurti ir įsitvirtinti sąlygos buvo gana palankios. Ir jie ėmė siųsti laiškus savo namiškiams, giminėms, - taip ir plaukė prieškariu Žemaitijos žydai į Afriką. Ten viską statė ir kūrė nuo pradžios. Ir Afrikoje jie vertėsi senaisiais amatais: kas Lietuvoje buvo mėsininku, batsiuviu, vaistininku, tokiu išliko ir tolimoje šalyje“, - kalbėjo 63-jų L.Balkindas.

Gal artėjančios grėsmės nuojauta ar Dievo ženklas lėmė, kad ši dalis Žemaitijos žydų, pasirinkusių atotrūkį nuo gimtų vietų, išvengė masinio tautos genocido.

Išvažiuoja dėl politinio nestabilumo

I.Balkind pridūrė, kad ligi II pasaulinio karo Pietų Afrikos miestuose ir miesteliuose buvo įsikūrę 1 tūkst. 400 žydų bendruomenių. Dabar jų tiek nebėra, nes politinė situacija toje šalyje nestabili, stipriai išaugęs nusikalstamumas. „Nemažai žydų išsivažinėjo į Australiją, Kanadą, kitas šalis. Pasiliko tie, kurie turi įtvirtinę savo verslo pozicijas“, - sakė ji.

Sutuoktiniai neslėpė, kad jiedu verčiasi žemės ūkio technikos, sėklų bei trąšų prekyba visoje Pietų Afrikos Respublikoje, - prieš tapdama vyro verslo partnere, Irena dėstė kolegijoje.

L.Balkindas turi dvigubą pilietybę. Pirmąkart savo gyvenime lankydamasis Kretingoje, čia jis panoro prasitęsti ir savo lietuviško paso galiojimą, nors šis baigiasi tik 2014 m.

„Per kitus dvejus metus gali nebetekti atvykti į Lietuvą, todėl skubu iš anksto susitvarkyti dokumentus: tai padaryti labai norisi Kretingoje – senelės vaikystės ir jaunystės mieste“, - tvirtino svečias.

Svečiai buvo nustebinti, kad Kretingoje išliko senosios žydų kapinės, tačiau apgailestavo, kad užrašai akmenyse nebeįskaitomi.

Jo manymu, gyvenant politiškai nestabilioje Afrikoje, jų vaikai gali užsinorėti grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą. „Aš galvoju, kad karta po kartos lietuviai pakeis savo požiūrį į žydų tautybės žmones. Iš Lietuvos žydai kažkada išvyko būdami skurdžiai, kaip ir lietuviai jie ieškojo laimės užjūriuose. Bet dabar sugrįžtų turtingi ir įneštų svarų indėlį į šalies ekonomiką, ir lietuviai vėl pamiltų žydus, kaip buvo ligi karo“, - mano L.Balkindas.

Jaudino tai, ką pamatė

Kretingos žydų kapines, kur antkapiai pasislėpę aukštoje nešienautoje žolėje, o apkerpėjusiame akmenyje nebeįskaitomos pavardės, svečiai sakė lankantys iš pagarbos savo gentainiams. „Mes galime aplankyti savo senelių kapus Johanesburge, bet yra tokių, kurie nebegali atvykti prie amžino poilsio čia atgulusiųjų artimųjų kapų. O be to, juk čia ilsisi buvę mano senelės kaimynai, draugai, pažįstami“, - kalbėjo vyras. Sutuoktiniai ketino aplankyti ir masinę žudynių vietą Kvecių miškelyje.

„Esame sujaudinti, kad prieškario žydų kapinės išvis išsaugotos. Tik apmaudu, kad negalėjome įskaityti mirusiųjų vardų. Pietų Afrikoje taip pat apleistos senosios žydų kapinės, nes nebėra daugumos bendruomenių. Tačiau dabartinės bendruomenės samdo žmones, prižiūrinčius kapines“, - tvirtino I.Balkind.

O sužinoję, kad miesto centre atstatomo turgelio paviljone bus išsaugoti atrasti prieškario žydų mikvės – ritualinės pirties – pamatai, jie buvo itin sužavėti tokiu požiūriu į jų tautos paveldą.

Jie taip pat sakė sužavėti J.Bunkos fondo veikla ir jų darbais, išsaugant žydų palikimą Lietuvoje.

Poros teigimu, Pietų Afrikos Respublikoje yra išleista labai daug knygų apie Lietuvą, jos miestus ir miestelius, iš kurių atvykę žydai, ir kur jų kažkada gyventa.

E.Bunkos žodžiais, šiuo metu itin pagausėjo žydų tautybės turistų, kurie sužino apie jų fondo veiklą ir traukia į Lietuvą: „Jie ieško savo šaknų, nori pareikšti padėką savo gentainiams, parodyti žuvusiems pagarbą. Jie – kupini emocijų, nes visa Lietuva – tarsi išbarstytos žydų kapinės“, - sakė jis.

• Rašyti komentarą (0)