- Nuo pat senovės tokie esame – brolis brolį dėl žemės gabalo galėdavo užkapoti, taip ir dabar vis mėgaujamės blogybėmis. Stengiuosi laikraščių neskaityti rytą ir prieš pietus – kad nuotaika nesugestų. O šiaip, dejavimas yra bereikalingas dalykas – nuo jo niekas nesikeičia ir savijauta tik blogėja.
Valerija Puteikienė:
- Dauguma, deja, taip – mėgstame dejuoti ir blogas naujienas. Taip yra todėl, kad esame apatiški, abejingi. Stengiuosi ieškoti gerų naujienų – su jomis gyventi maloniau. Jei kas šalia dejuoja, tarsi palaikau kompaniją, tačiau pati liūdnų temų pokalbiui siūlyti nemėgstu.
Simona Lenkimaitė:
- Aš pati nedejuoju ir blogų naujienų nemėgstu. Pasaulyje ir taip daug liūdesio, tad kam televizijoje, laikraščiuose ieškoti blogybių, su draugais kalbėtis tik apie blogas naujienas. Jei kas nors pradeda dejuoti, visada stengiuosi pakeisti temą ir tų padejavimų neskatinu.
Alius Žiemelaitis:
- Esu kaip ir visi – ir padejuoju, ir blogomis naujienomis pasidomiu. Tai užkoduota mūsų genuose. Pastebiu, kad užsieniečiai mažiau skundžiasi. Užtat mes esame nuoširdesni. Jei dejuojame, vadinasi, dar esame gyvi, dar mums viskas rūpi, dėl kažko skauda.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
