Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 34 %
Naktį17°C debesuotumas 2 %
Komentarų topas

Joninių taku – į gamtos vaistinę

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2012-06-15

- Melstis raktažolei nėra paprasta – pažinti augalus, juos suprasti, - prisipažino kretingiškiams garsus Lietuvos žolininkas, profesionalus farmacininkas iš Šilutės Virginijus Skirkevičius.

Žolininkas-vaistininkas Virginijus Skirkevičius sutiko bendradarbiauti su „Pajūrio naujienomis“. Savo žiniomis, patarimais su skaitytojais jis dalinsis mėnesiniame laikraščio priede „Sveikata“.

Į Kretingos šventės proga su V. Skirkevičiumi surengtą susitikimą Kretingos kultūros centre suėjo keli šimtai gamtos gydomąja galia besidominčių žmonių. Susirinkusieji pagerbė kunigą pranciškoną, botaniką, pirmąjį Lietuvos floros tyrinėtoją, vieną iškiliausių XIX a. švietėjų tėvą Ambrozijų Pabrėžą, kuriam ir buvo skirtas šis renginys. Pagerbė vienuolį, gyvenusį Kretingos vienuolyne, palaidotą Kretingos miesto senosiose kapinėse. Pagalbos pas tėvą Ambrozijų jam gyvam esant kretingiškiai beldėsi į jo celės duris, dabar meldžia prie jo kapo.

Gyvename ilgiau, bet ar laimingiau

V. Skirkevičius rašo knygą apie dvidešimties Lietuvoje augančių geriausiai žinomų augalų gydomąsias savybes. Farmacijos mokslus baigęs ir žolininko kelią suradęs vyras įsitikinęs, kad apgaulinga yra dabarties žmogaus viltis, jog vaistai padės išvengti ligų. Žolininkas sutinka, kad vaistai, nuo kurių asortimento vaistinių lentynose akys raibsta ir kasdien jų vis naujų išrandama, prailgina žmogaus gyvenimą, tačiau retoriškai klausia: „Gyvename ilgiau, bet ar laimingiau?“. Ir pats atsako: „Ar gali būti laimingas, jeigu ištisas valandas galvoji, pasakoji apie organus, kurie skauda. Gyveni šalia gyvenimo“.

Ką daryti, kad taip nenutiktų?

- Bet kokia liga – tai dovana, - teigia V. Skirkevičius ir priduria, kad kiekvienas ligos simptomas sako – keiskis, žmogau: keisk savo elgesį, mitybą, užuot griebęsis tabletės ar švirkšto į skaudantį sąnarį. „Mes geriame ketanovą nuo paprasto danties skausmo, kai jis skirtas operacijoms“, - pastebi vaistininkas ir ragina neprarasti mąstymo. Žmogaus gyvenimą V. Skirkevičius skirsto į tris tarpsnius: nuo gimimo iki 21 metų, nuo 21-erių iki 42 metų ir po 42-ejų. Iki 21-erių žmogui vystytis duoda pati gamta. 21-42 metų laikotarpiu žmogus jau yra stiprus kurti pats, po 42-jų susilpnėja inkstų meridianas, ima raukšlėtis oda, sausėja vidus, žmogus sensta. Senti pradėjęs žmogus turi sau atsakyti: kodėl gyvena, su kuo gyvena, kokia gyvenimo prasmė?

V. Skirkevičiaus tvirtinimu, ne vien genetika, bet už ją ne mažiau ir žmogaus gyvensena pradedant nuo kūdikystės ir baigiant senatve, lemia jo ligas. Štai vaikus, kurie yra itin nuoširdūs, reikia glostyti, apkabinti, bučiuoti nuo pat gimimo, šie paprasti dalykai stiprina žmogaus imunitetą, kuris susiformuoja iki 21 metų. Netgi vaikų iškrypę stuburai yra jų patirtos baimės pasekmė: „Vaikui reikia geros mamos, gražaus pasaulio ir teisingo tėvo“, - sakė V. Skirkevičius. Kito meilės, artumo reikia ir suaugusiajam. Tačiau subrendus labai svarbu būti savimi: sakyti, ką galvoji, neslėpti, ką jauti.

Suaugusieji ne mažiau už vaikus kenčia nuo baimės, kenčia nuo susireikšminimo, užslopintų jausmų, gobšumo. „Žmogus turi išreikšti savo jausmus, o ne būti įsitempęs kaip įbauginta katė. Lietuvoje 50 proc. žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. - dėl vėžio. Japonų nuo širdies ligų miršta net 7 kartus mažiau. Susidaro įspūdis, kad tampame šiaurės krašto melancholikų tauta, - teigė V. Skirkevičius, ragindamas neužslopinti nervų raminamaisiais. - Kada miršta artimas žmogus, reikia maudytis skausmo jūroje, tik kildamas ir leisdamasis su ta skausmo banga vėl pamatysi saulę. Žmogus turi išlieti savo emocijas. To, kuris paiso tariamo vyriškumo – neverk, tu - ne boba, - perspektyva yra prasta – tai kelias į insultą, infarktą“.

Sveikatai svarbią sveiką mitybą anaiptol ne visi teisingai suprantame. Vaistininko teigimu, žiemą valgydami svetur užaugintus ir atvežtus pomidorus žadiname savo kūne snaudžiančias vėžines ląsteles, ir atvirkščiai – vasarą mūsuose išaugintų pomidorų turime vartoti kuo daugiau šiai baisiai ligai išvengti. Lietuvių pamėgta kiauliena ant kasdienio stalo irgi būtina. „Kiauliena mums labai svarbi, nes gyvename šaltame krašte, todėl mums reikia saldžios, riebios mėsos, reikia ir šaltienos“, - aiškino V. Skirkevičius, perspėdamas, jog kiaulienos reikia atsisakyti susirgus podagra bei kai kuriomis kitomis ligomis. Žiemą, anot jo, žmogui reikia daugiau riebalų, pavasarį-vasarą – žalumynų. Pavasario pirmas žoles iš patvorio – dilgėles, garšvą, žliūgę – reikėtų valgyti kaip salotas, jų skonį pagerinant pusvalandį pamirkius pasūdytame vandeny, o norint apgauti jų besikratančius šeimynykščius – įmaišyti į įprastas salotas.

Žolininkas pataria valgyti kuo paprastesnį maistą. Nepiktnaudžiauti maisto pramonės peršamais skanėstais, kaip antai „Coca Cola“, energetiniais gėrimais. Vaikui per 3 mėnesius galime įvaryti diabetą, leisdami nevaržomai gerti energetinius gėrimus. Mobilusis telefonas, su kuriuo dieną-naktį nesiskiria nei vaikai, nei suaugusieji, anot V. Skirkevičiaus, žmogų laiko tarsi elektros kėdėje.

„Tam, kad liktume žmonėmis ir gyvendami nesusirgtume proto bukumu, kuris pasireiškia manymu, jog viską žinome, nepaliaukime klausytis gamtos simfonijos, ieškoti gamtos stebuklų“, - kalbėjo V. Skirkevičius, kviesdamas susimąstyti, kaip keliaaukštį namą praaugęs medis be jokio siurblio į savo viršūnę iš žemės pakelia vandenį, kodėl paprastasis raudonasis dobilas naktį kas tris valandas pakelia ir nuleidžia lapus. Ir prieš pradėdamas pasakoti apie augalus bei jų gydomąsias savybes vaistininkas-žolininkas pabrėžė, jog augalų gydomoji galia yra pačiame žmoguje.

Gamta parodo augalo paskirtį

„Augalas yra atvirkščias žmogus – žiūrėdamas į jo šaknį, žmogus ima mąstyti. Augalo vaisiai labiausiai tinka žmogaus pilvui, žiedai veikia jausmus, lapai -plaučiams“, - aiškino V. Skirkevičius. Jis tvirtino, jog gamta pirštu parodo, koks augalas ką gydo: į širdį panašus ginkmedžio lapas tinka širdies veiklai, kraujotakai reguliuoti, geltonai žydintys augalai – tulžiai skatinti, raudonai – kraujui stiprinti, kevalą turintys riešutai – smegenų veiklai gerinti ir t.t.

Apie gydymąsi augalais – iš žolininko lūpų

V. Skirkevičius tvirtina, jog trumpalaikis 3-4 dienų ar net 2 savaičių vaistažolių vartojimas yra neefektyvus. „Tris-keturias dienas persišaldę išgeriame čiobrelio arbatos ir pasveikstame. Organizmas pats įveikė negalavimą, nes šio augalo poveikį organizmui iš tikrųjų pajustume maždaug po 3 mėnesių jo naudojimo“, - sakė žolininkas. Jo žinojimu, daugelio augalų arbatas reikia gerti 21 dieną, po to darant 21 dienos pertrauką. Daugeliu atvejų geriausia yra gerti augalų mišinių arbatas. Štai dilgėlių lapai labai tinka vyrų prostatos profilaktikai ir gydymui. Tačiau dilgėlė krešina kraują, o turint didesnį kraujospūdį to reiktų vengti. Todėl dilgėlių lapus reikia maišyti su kiaulpienės, kuri kraują skystina, lapais. Į vaistažolių mišinius ypač tinka ramunėlių žiedai.

Vaistažoles svarbu yra surinkti tinkamu metų laiku. Beržo, liepų, šaltalankio bei kitų medžių, gauromečio, kiaulpienių, bruknių, mėlynių lapus būtina surinkti iki Joninių. „Po Joninių ir mes, ir augalai jau būname kitokie“, - pastebi V. Skirkevičius.

Vaistininkas primena, jog augalų šaknis, vaisius, sėklas galima virti, o lapus ir žiedus reikia plikyti. Arbatos ruošiamos lapus, žiedus užpilant karštu vandeniu ir palaikant 2-3 minutes. Šaknis, sėklas, pavyzdžiui, kmynus (1 arbatinis šaukštelis kmynų ir 1 stiklinė vandens) reikia virti, kol išgaruoja tiek vandens, kad skysčio lieka trečdalis. Virti pataria ant atviros ugnies. Elektriniuose arbatinukuose užvirintas vanduo ruošti vaistažolių arbatoms nėra tinkamas, tačiau iš bėdos jį galima naudoti, tik būtina nors 10 min. palaukti, kol užviręs vanduo pravės.

Kiekvienuos namuos turėtų būti gauromečio ir šaltalankio džiovintų lapų arbatos, kurią galima gerti kasdien ir kuri turi daug flavonoidų – stiprinančių imunitetą, turinčių priešvėžinių ir kitų galių, yra tarsi natūralus organizmo pagalbininkas. Gauromečio lapų arbatą yra pripažinę suomiai, rusai – jie ją dar vadina Ivan Čai. Gauromečio arbata savo savybėmis pranoksta netgi žaliąją arbatą, kadangi neturi kofeino. Rusai gauromečio lapus maišo su citrina, bergamote.

Šaltalankio renkami augalo vyriškosios giminės lapai, jie yra vertingesni už moteriškojo augalo subrandintas uogas. Juos atskirti paprasta – yra didesni už moteriškuosius. Šių lapų arbata gerina kraujotaką, kraujagysles. Šaltalankio žalius lapus galima suspausti trilitriniame stiklainyje ir 2 dienas stiklainį pastatyti saulėje, kad lapai fermentuotųsi. Fermentuotus lapus iš stiklainio dėti į 50 laipsnių orkaitę ir džiovinti 2-3 val. Taip pasigaminsime silpnesnio poveikio, bet skanesnę juodąją šaltalankio arbatą.

Priešvėžinių savybių turinčius aviečių lapus irgi reikėtų susirinkti iki Joninių. Šio augalo lapai ypač tinka visoms moteriškoms ligoms gydyti, turi priešvėžinį poveikį.

Dar vienas V. Skirkevičiaus svarbus pastebėjimas – kuo sunkesnėmis sąlygomis augalas augo, tuo jo lapai, žiedai bei šaknys turi didesnį gydomąjį poveikį. Todėl vešlioje pievoje išbujojusios pienės lapai, jo tvirtinimu, tinka tik į salotas.

Praktiški vaistininko pastebėjimai

* Česnakas, laiškinis - taip pat, mažina cholesterolį, tačiau jeigu geriame vaistus nuo kraujospūdžio bei skystinančius kraują, česnakas mūsų sveikatai ne padės, o pablogins.

* Jonažolė – antidepresantas, turi daug saulės energijos, tačiau netinka žmonėms, kurių kojos, rankos nuolat šiltos, kurie anksti pražyla, plinka, turi pigmentinių dėmių. Yra drąsūs, aktyvūs – tokie būna raudonplaukiai, liaudiškai – „ryži“. Vaistažolė nedera su kontraceptikais. „Nepastojo nuo vyro – pastojo nuo „Jono – jonažolės“, - šmaikštavo V. Skirkevičius.

* Tuopos pumpurų spiritinė (degtinės, tik ne naminės) užpiltinė padeda sergant podagra.

* Gudobelė – širdies augalas, nors iš tikrųjų gydo virškinimo traktą. Širdis yra „santuokoje“ su plonuoju žarnynu. O kai kenčiame nuo per didelio kraujospūdžio, turime susirūpinti, ką valgome, kaip veikia žarnynas. Gudobelės vaisius reikia rinkti iš medžio šiaurinės dalies – kur gyvenimas sunkesnis, ten vaisius vertingesnis. Spiritinį užpilą po 15 lašų 3 kartus per dieną gerti 100 dienų.

Gudobelė yra lygiavertė vaistiniams preparatams, kurie reguliuoja kraujospūdį.

* Kmynai gerina vyro sėklą, išvirti piene moterims padeda pastoti. Kmynų arbatos moterys turėtų išgerti ir eidamos į parduotuvę. Kmynai švelnina aistras.

* Viduramžiais medicina atsižvelgdavo į gydomo žmogaus temperamentą. Pagal tai sangvinikui avižų negalima, žiedai labiau tinka melancholikui.

* Beržo ir kitų medžių lapai šalina druskas. Nepatariama jų arbatą gerti smulkiems, kad neišvarytų kalio. Tinka stambiems bei vidutinio stambumo žmonėms.

* Kiaulpienės šaknis – krūties vėžiui, jo profilaktikai, rožei gydyti, virškinimui gerinti. Virškinimui kiaulpienės šaknį maišyti su linų sėmenimis (sumalti rankiniu grūstuvu, jokiu būdu ne kavamale), pankoliu, kalendros sėklomis ir vartoti po saują kasdien po 17-19 valandos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas