|
|
|
Idėja viena – svarstymų daug
Nerimstant diskusijoms, kur tiesti dviračių taką – per Pryšmančius ar šalia magistralinio kelio Šiauliai-Palanga, „Pajūrio naujienos“ surengė pokalbį šia tema prie apskritojo stalo. Pasidalinti savo mintimis prie apskritojo stalo “Pajūrio naujienos” pakvietė rajono vicemerą Vytautą Ročį, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją Povilą Černeckį, Seimo narį Dainių Budrį, Kretingos seniūnijos seniūną Antaną Gedminą, Salantų gimnazijos dviratininkų būrelio vadovą Gėjų Jankauską, dviratininką ir atletikos trenerį Juozą Pelionį bei Kretingos dviratininkų klubo „Tolumos“ vadovą Rimantą Skiparių, kuris ir inicijavo akciją „Sujunkime Kretingą su Palanga dviračių taku“. - Kaip atsitiko, kad dviratininkų klubas „Tolumos“ bei jo idėjai pritariantys rajono gyventojai prašė dviračių tako prie kelio Šiauliai-Palanga, o jiems siūlomas kitoks variantas – tiesti dviračių taką prie rajoninio kelio per Pryšmančius?
Vytautas Ročys:- Kartais susidaro įspūdis, kad mes lyg ir tampame dviratininkų priešais. Taip nėra: noriu priminti, kad pradinė idėja buvo visų vienoda – nutiesti dviračių taką prie magistralinio kelio A11 Palanga-Šiauliai. Mes palaikėme ir palaikome dviratininkų iniciatyvą, norime to paties, kaip ir jie, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kokias galimybes turime.
Povilas Černeckis:- Dviratininkų takas prie magistralinio kelio Šiauliai-Palanga yra reikalingas – jo ir prašėme kalbėdami su Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Susisiekimo ministerija. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir 2010 metų balandžio 14-ąją, kai į Kretingos rajoną buvo atvykę Kelių direkcijos atstovai, klausimas buvo keliamas konkrečiai dėl „dviračių tako nuo Kretingos miesto iki Vydmantų gyvenvietės šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga įrengimo galimybių svarstymo.“ Taip ir yra užfiksuota pasitarimo protokole. Susitikime taip pat dalyvavo ir atstovai iš įmonės „Klaipėdos regiono keliai“, Transporto ir kelių tyrimo instituto. Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad šiame kelio Šiauliai-Palanga ruože per pastaruosius ketverius metus eismo įvykių, kuriuose būtų nukentėję dviratininkai, neužfiksuota. Reaguodamas į tai, rajono meras Juozas Mažeika paaiškino, kad šiuo metu dviratininkai net nedrįsta važinėti pavojingu magistraliniu keliu, o važiuoja alternatyviu – rajoniniu keliu Nr. 2317 per Pryšmančius. Taip Povilui Narbutui, kuris tuo metu buvo Kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas, ir kilo idėja lygiagrečiai svarstyti dviračių tako įrengimo galimybę šiame rajoninės reikšmės kelyje – įvertinta, kad jis dėl mažo intensyvumo būtų saugesnis dviratininkams. Kelių direkcija mūsų paprašė pateikti dokumentus apie šalia esančių sklypų ribas dėl abiejų – ir magistralinio A11 ir rajoninio Nr. 2317 – kelių. Savivaldybės specialistai tai padarė per dvi dienas. Tuomet sulaukėme Kelių direkcijos atsakymo, jog jei dviračių takas būtų tiesiamas prie magistralinio kelio Šiauliai-Palanga, darbai mažiausiai 5 metus, o vėliau išgirdome - 8-10 metų užsitęstų dėl detaliųjų planų parengimo, žemių paėmimo visuomenės poreikiams ir t.t. 2011 metais meras įsiprašė į išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį, kuris vyko Palangoje – ten ir buvo priimtas nutarimas dviračių taką tiesti per Pryšmančius.
Vytautas Ročys:- Tąkart Vyriausybei buvo pristatyti du variantai – ir prie magistralinio, ir prie rajoninio kelio, bet ministrai pakėlė rankas už dviračių taką per Pryšmančius. Taigi ne meras priėmė šį sprendimą.
Povilas Černeckis:- Po to dviratininkų klubas „Tolumos“ rašė raštus Kelių direkcijai, Susisiekimo ministerijai su pageidavimu dviračių taką įrengti prie kelio Šiauliai-Palanga, o ne per Pryšmančius. Savo ruožtu šį klausimą 2012 metų sausio 26 dieną svarstė ir rajono taryba – ji nubalsavo neatšaukti Vyriausybės nutarimo dėl dviračių tako tiesimo per Pryšmančius. Vasario mėnesį šitas klausimas buvo svarstytas ir Strateginio planavimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Juozas Pelionis bei Rimantas Skiparius – ir vėl buvo priimtas sprendimas nesikreipti į Vyriausybę, atsisakant dviračių tako per Pryšmančius. Dviračių tako klausimas buvo iškeltas ir paskutiniame tarybos posėdyje – diskusijų būta daug, bet nuomonės liko dvi: vieni už tai, kad reikia tiesti dviračių taką per Pryšmančius, kiti – laukti, kol jis bus įrengtas prie kelio Šiauliai-Palanga. - Dviratininkų klubo „Tolumos“ iniciatyva neseniai Kretingoje dar kartą viešėjo Kelių direkcijos atstovai – jie susitiko su rajono gyventojais ir politikais. Kas po to pasikeitė?
Povilas Černeckis:- Po paskutinio susitikimo su Kelių direkcijos atstovais kol kas iš jų jokių naujų žinių neturime.
Vytautas Ročys:- Sulaukėme daug skambučių ir atsiliepimų iš gyventojų. Dalis jų pageidauja dviračių tako per Pryšmančius – negalime neatsižvelgti ir į jų poreikius. Reikia daugiau diskusijų, kad galėtume apsispręsti. Neturime oficialaus atsakymo į klausimą – ar, atsisakius dviračių tako per Pryšmančius, jam planuotos lėšos atiteks dviračių takui prie magistralinio kelio įrengti. Kai apie tai kalbėjomės su Kelių direkcijos atstovais, jie pasakė nieko pažadėti negalį ir kad, ko gero, mes su prašymu dviračių taką įrengti prie A11 atsidurtume bendroje prašymų eilėje. Mums niekas negarantuoja, kad, atsisakę vieno projekto, gausime finansavimą kitam.
Dainius Budrys:- Įsigilinęs į šį klausimą, pasikalbėjęs su klubo „Tolumos“ nariais, sakau, jog mano argumentas – 4,4 tūkst. gyventojų parašų, patvirtinančių nuomonę, jog dviračių tako reikia prie magistralinio kelio A11. Pokalbyje su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, kuriame dalyvavome kartu su Juozu Pelioniu ir Rimantu Skipariumi, ministras palaikė nuomonę, jog dviračių takas turi eiti tiesiai – ties magistraliniu keliu. Problema dėl žemės gali būti sprendžiama ir greičiau – negi dokumentams parengti reikia šitiek laiko – net 8-10 metų? Domėjausi: šalia magistralinio kelio yra 6 m rezervinis žemės ruožas, tad labai norint viską galima padaryti. Jei rajono meras Juozas Mažeika baiminasi, jog rajonas išvis negaus lėšų, gal bandykime telkti jėgas – juk lėšos - ne iš ES fondų, o mūsų valstybės. Susitelkus, manau, takas atsirastų ties magistrale A11. - Kiek rajono Savivaldybė yra pajėgi daryti įtaką Vyriausybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimams?
Juozas Pelionis:- Jeigu rajono Savivaldybės taryba paprašys, Vyriausybė pakeis savo sprendimą. Juk Vyriausybė nėra kenkėjas, o tarybos nariams kažkodėl daromas spaudimas, kad jeigu jie atsisakys kelio per Pryšmančius, tai visai negaus pinigų niekam. Svarstome – ten pigiau, ten brangiau... Iš tiesų niekas ir neskaičiavo, kiek kas kainuoja: teigiama, kad per Pryšmančius yra 3,5 km ir tai kainuotų 1,7 mln. Lt, kai 1 km kaina – 0,5 mln. Lt. Skaičiavo net nematavę, nes per Pryšmančius yra 5,5 km, o trasa A11 – 4,54 km. Tokie dalykai kelia abejonių, kad turima duomenų apie žemės sklypus ir jų valdytojus. Įžvelgiu šantažą, kai kalbama, kad pakeitus sprendimą reikės laukti 8 ar 10 metų. Kodėl tada „Maxima“ buvo pastatyta per metus, o 5 km takas į HBH pramogų kompleksą nutiestas, jei neklystu, per 2 metus.
Vytautas Ročys:- Nesupratau, kuo taryba buvo šantažuojama: tarybos nariai toliau diskutuoja ir aiškinasi situaciją. Juk yra ir kita nuomonė, kurios ne visada dviratininkų klubas nori girdėti.
Juozas Pelionis:- Žodžiai 8-10 metų skamba grėsmingai. Ir darosi nebeįdomu. Įdomu tai, kad dviračių tako problema jau virsta politiniu skandalu. Pirmoji žinutė apie dviračių tako poreikį atsirado 2009-aisiais. Praėjo šitiek laiko, o nieko neturime. Viską teks pradėti nuo nulio, o laikas bėga. Apmaudžiausia yra tai, kad su dviratininkais niekas nekalba. Galų gale turime Bendrąjį rajono planą, kuriame sužymėti dviračių takai. Vienas – į „Minijos“ sodus, kitas – nuo Darbėnų kelio sankryžos į Palangos pusę. Vadinasi, mokėjome suteikti dviratininkams viltį. Taigi dviračių tako problemos vilkinimas yra politika. Be to, išgirskime: kai kalbame su Kelių direkcija – ji kaltę verčia Savivaldybei, o Savivaldybė – Kelių direkcijai.
Rimantas Skiparius:- Manau, kad Kretingoje su valdžia kažkas ne taip – galvų linkčiojimai, kai kalbame apie rimtą problemą, - mums nereikalingi. Reikalingi sprendimai. Jeigu jų nebus – bus piketas, po to – kelionė dviračiu į Briuselį. Žemėlapis jau sudarytas. Nuvežęs peticiją į Briuselį, atkreipsiu dėmesį, kad patys nemokame išspręsti problemų. Jau treji metai, kai turime surinkę puspenkto tūkstančio parašų, kreipėmės į Seimo narius Egidijų Klumbį, Vaidotą Bacevičių – „padėkit“, tačiau atsakymas – nulis. Valdžiai reikėtų visa siela būti su žmonėmis, tačiau to kol kas nėra.
Povilas Černeckis:- Apie Savivaldybę kalbama taip, tarsi mes būtumėme stabdžiai. Nesuprantu, kodėl – juk Savivaldybė nuo pat pradžių palaikė „Tolumų“ idėją ir visus reikalingus dokumentus Kelių direkcijai pateikė per dvi dienas. Tai kur čia vilkinimas, kuriuo esame kaltinami? Noriu pabrėžti, kad ne Savivaldybė, o Kelių direkcija rengs dviračių tako projektą, todėl ne Savivaldybės galioje ir paspartinti projekto įgyvendinimą. O kad iki galo būtume teisingi: perspektyvoje dviračių takas yra numatytas per Pryšmančius, o ne prie magistralinio kelio – tai yra pažymėta Bendrajame plane, kuriame pateiktas rajono žemėlapis. - Vadinasi, skiriasi Bendrojo plano miesto ir rajono žemėlapiai?
Juozas Pelionis:- Taip. - Kaip į problemą dėl dviračių takų žvelgia gyventojai?
Antanas Gedminas:- Kai gyventojai pageidavo dviračių tako nuo Palangos iki Vydmantų, nereikėjo didesnių diskusijų – jis buvo nutiestas. Kai vydmantiškiai paprašė taką pratęsti dar 300 metrų per gyvenvietę – buvo padaryta ir tai. Kas dėl Pryšmančių – daug bendrauju su gyventojais ir tie, kurie gyvena prie senojo kelio į Palangą, žinoma, ten norėtų ir dviračių tako. O Kveciai, sodininkų bendrija „Ąžuolas“, Kretingsodis, Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokytojai bei mokiniai norėtų dviračių tako prie kelio Šiauliai-Palanga. Aš asmeniškai mėgstu važinėtis dviračiu – jeigu dviračių takas būtų nutiestas per Pryšmančius, norint į jį įvažiuoti ir išvažiuoti reiktų du kartus kirsti A11, Vilniaus gatvės ir Žemaitės alėjos sankryžoje atsirasiantį turbožiedą. Nemanau, kad tai būtų saugu. Apskritai dviračių takų pageidauja ir daugiau gyvenviečių – kai kur šią problemą sprendžiame dviratininkams pritaikydami pėsčiųjų takus. To nepadarysi kelyje Kretinga-Salantai – čia įrengti dviračių taką kartu su Saugaus eismo komisija prašome gal 15 metų, bet, matyt, kol neįvyks nelaimė, situacija nesikeis. Dviračių tako reikėtų ir kelyje Kretinga-Darbėnai ne tik dėl šalia jo esančių gyvenviečių, bet ir žmonių, kurie dviračiais važinėja į kapines.
Gėjus Jankauskas:- Ateidamas į šį pokalbį turėjau vieną nuomonę, bet dabar išeisiu su kita. Kaip turistas, išsirengęs pasigrožėti kraštovaizdžiu ar pailsėti, rinkčiausi kelią tik per Pryšmančius. Važiuoti šiuo keliu – kur kas įdomiau, patiriama malonių emocijų. Pritariu seniūno nuomonei – bus daug keblumų, norint kirsti autostradą, o įvažiavimo problema – svarus argumentas. O štai takas, kuris eitų šalia magistralinio kelio, kliūčių dėl įvažiavimo neturėtų. Esu įsitikinęs, kad įrengiant dviračių takus nebūtini atitvarai – net ir išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse daugelyje vietų nubrėžta punktyrinė linija, ir viskas. Manau, kad to užtektų ir Kretingoje, praplatinus kelią pusmetriu, o per Pryšmančius tako nė nereikia – juo važiuoti ir taip saugu, pagal eismo taisykles tai daryti gali kiekvienas dviratininkas, kelias – apytuštis. Taigi kalbant apie tai, ko reikia dviratininkams, tenka pripažinti – dviračių tako reikia ties magistrale.
Povilas Černeckis:- Jei jau kalba pakrypo apie dviračių takų perspektyvą mūsų rajone – šiuo metu rengiamas dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas. Ateityje dviračių takai turėtų būti ne tik į rajone esančias gyvenvietes, bet ir prie visų pagrindinių Kretingos miesto gatvių. Jie būtų sujungti vienas su kitu, todėl turistas važiuodamas jais apžiūrėtų miestą, o gyventojams būtų patogu dviračiu nuvykti į parduotuvę ar įstaigą.
Dovilė SIMAITYTĖ, Audronė PUIŠIENĖ
|
|
