|
|
|
Stebės vienišos anties perimvietę
Kretingos muziejaus darbuotojai, per talką švarinę teritoriją priešais istorinį dvaro statinį - Marijos Tiškevičiūtės įkurtą vaikų darželį šiauriniame antrojo dvaro tvenkinio pakraštyje, tarp laukinių erškėčių ir aviečių brūzgynų aptiko gamtos staigmenų – anties perimvietę bei neįprasto dydžio kriauklių.
Anot Kretingos muziejaus ekskursijų vadovės Romos Luotienės, į nuošalius brūzgynus dešimtmečiais nebuvo įžengusi žmogaus koja. Iškirtus juos, buvo išvežta apie 200 didžiausių maišų šiukšlių, tarp antrojo ir trečiojo tvenkinių atsivėrė jauki erdvė, o talkininkams ši vietovė pateikė netikėtumų. Pirmoji staigmena buvo itin maloni: aptiktas anties lizdas su 12 kiaušinių. „Paukštis perėti bet kur nesirenka – ši vieta tankiuose krūmynuose ančiai buvo labai saugi. O po talkos aplink perimvietę liko tuščias plotas. Todėl stebėsime, ar antis besugrįš į savąjį lizdą“, - kalbėjo Gamtos skyriaus vedėja Stasė Dvarionienė. Jos žodžiais, sprendžiant pagal pilkai žalsvą kiaušinių spalvą bei dydį, kuris nenusileidžia vištos kiaušiniui, lizdą susisuko ir perėti susiruošė laukinė nardančioji kuoduotoji antis. Ir daugiau šių ančių veisiasi pirmame bei antrame dvaro tvenkiniuose. „Laukinės anties mažyliai turėtų išsiristi per 35 dienas. Vos išsiritę, ančiukai jau krypuoja paskui motiną vandens link – pakrančių žolėje ieško vabzdžių, pešioja žolės stiebus. Antis nelepina savo mažylių, ir išsyk juos pratina prie darbo“, – vaizdingai pasakojo muziejaus gamtininkė. Be šių ančių gimtaisiais namais dvaro tvenkiniai tapę dviem gulbėms: viena jų apsigyveno pirmajame, kita – antrajame tvenkinyje. Pakrančių užuovėjose veisiasi kurapkos. Parko augmeniją pamėgo pempės bei vieversiai. Per talką muziejininkai aptiko ir neįprastų kriauklių, – jos gerokai didesnės negu vynuoginių sraigių. Įvairiai svarstoma: galbūt tos kriauklės į pakrantę pateko iš tvenkinio dugno, gal jos atitekėjo kažkada gausius vandenis į Akmeną plukdžiusia Dupulčio upe, o gal jos esančios netgi iš priešistorinių laikų. „Aptikome ir stambių fazaninių sraigių kiautų. Šios tai jau tikrai - iš grafų Tiškevičių laikų. Fazaninių sraigių ūkis buvo netoli dabartinio morgo pastato. Sraigyną kaip ir anglišką apynyną įveisė pats Juozapas Tiškevičius“, - istorinėmis Tiškevičių dvaro ūkio įžvalgomis pasidalijo R.Luotienė.
|
|
