|
|
|
Tarp įstatymo ir žmoniškumo
Dar visai neseniai tarp abiturientų patys populiariausi žodžiai buvo „teisės studijos“. Daugelio svajonė – tapti teisininku, o teisėjas – aukščiausias pasiekimas šioje darbo srityje. Apie šios profesijos darbo kasdienybę, galvosūkius priimant sprendimus sutiko papasakoti Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis. - Kokių savybių reikia, norint būti geru teisininku? - Turi būti komunikabilus, smalsus, objektyvus, taktiškas, tvarkingas – reikalingos visos teigiamos savybės, leidžiančios dirbti teisinį darbą. - Kodėl, Jūsų manymu, tiek daug abiturientų renkasi studijuoti teisę? - Klaidingai manoma, kad baigus studijas teisininkui garantuota darbo vieta. Lietuvoje šiai specialybei studentus ruošia bene 3 universitetai, kolegijos, tad teisininkų tiek daug, jog realiame gyvenime rasti darbą yra sudėtinga. Be to, nuo seno galvojama, kad teisininkas daug uždirba, nors yra specialybių (inžinierių, dizainerių ir kt.), kurių pajamos ženkliai didesnės. Darbo pradžioje, kaip ir kitų specialybių darbuotojams, taip ir teisininkams, niekas nemoka didelių atlyginimų ir tik praėjus ne vieneriems metams, įgijus patirties, išlaikius reikalingus kvalifikacijos egzaminus, galima tikėtis didesnio atlygio. - Kokie pranašumai ir trūkumai dirbant teisėju? - Pranašumų galėčiau įžvelgti daugiau negu trūkumų. Visų pirma, teisėjo darbas – pats aukščiausias pasiekimas teisininko karjeroje. Teisėjas savo darbo krūvį reguliuoja pats - skirsto bylas į teismo posėdžius. Dažniausiai teisme iš ryto nagrinėjamos bylos. Prie pranašumų galėčiau pridėti ir tai, kad teisėjas vadovauja teismo procesui, o proceso dalyviai privalo paklusti teisėjo nurodymams. Didžiausias trūkumas, jog bylų nagrinėjimo metu tenka klausytis nenuoširdžių žmonių kalbų, matyti perdėtą jų gerumą, norą įsiteikti – tai labai nemalonu. - Kokiais karjeros laiptais tenka kilti, norint tapti teisėju? - Svarbiausia - būti nepriekaištingos reputacijos (būti neteistam ir t.t.), turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, penkerių metų teisininko darbo stažą. Be to, reikia išsilaikyti egzaminą raštu, kurį sudaro dvi dalys - teorinė ir praktinė. Teorinėje egzamino dalyje nesurinkus reikiamo balų skaičiaus neleidžiama laikyti praktinės užduoties. Teisėjo karjera prasideda nuo apylinkės teisėjo darbo. Praėjus 5 metams darbo apylinkės teisme, galima siekti karjeros apygardos teisme. Toliau - apeliacinis teismas, aukščiausiasis teismas ir konstitucinis teismas. - Kaip atrodo įprasta teisėjo darbo diena? - Ryte ruošiesi bylai: studijuoji bylos medžiagą, susipažįsti su įstatymais – dėl to teisėjas privalo nuolat tobulėti - ir nagrinėji bylas. Jos gali būti civilinės, baudžiamosios, administracinės. Vienos bylos nagrinėjimui prireikia 1-2 valandų, bet kartais gali užtrukti net keletą dienų. Po pietų rašomi sprendimai, o sprendimų rašymas yra kūrybinis procesas. Teismo posėdžiai dažniausiai vyksta iki pietų. Išnagrinėjus bylas, rašomi sprendimai, nuosprendžiai, nutarimai ir nutartys, kurioms parašyti prireikia ne tik įstatymų žinojimo, bet ir lietuvių kalbos, gyvenimiškos patirties, teismų praktikos. Surašius sprendimus, juos teisėjas paskelbia proceso dalyviams teismo salėje. Be to, pagal sudarytą budėjimo grafiką kiekvienas teisėjas budi savaitgaliais. Budėjimas reikalingas, nes būna atvejų, kai savaitgalį tenka taikyti procesines prievartos priemones - suėmimus, kratas ir kt. - Ar įmanoma priimant sprendimą remtis tik įstatymu? Ar ašaros, maldavimai gali suminkštinti teisėjo širdį? - Žinoma, teisėjas - ne akmuo, bet stengiesi būti objektyvus, atsiriboti nuo tokių emocijų. Priimant sprendimą pirmiausia remiamės įstatymu, tačiau reikšmės turi ir teisėjo vidinis įsitikinimas, kuriuo vadovaujasi priimdamas sprendimus. - Kokius sprendimus priimti yra sunkiausia? - Sunkių sprendimų nėra, yra tik sudėtingos bylos. Tokių sprendimų surašymas reikalauja daug kantrybės ir laiko. Teisėjo darbo viršūnė yra pasiektas šalių kompromisas, tiksliau – taikos sutartis, kai šalys sutaria bylas baigti taikiai. - Galbūt yra koks darbo epizodas, kuris Jums ypač įsiminė? - Kadangi prieš tapdamas teisėju 10 metų dirbau prokuroru, tai nemaloniausi vaizdai - iš šio laikotarpio: pakaruokliai, skenduoliai, traukinių pervažiuoti žmonės. Darbas retkarčiais užsitęsdavo iki 6 val. ryto, o 8 val. jau turėdavau būti darbe. Teisėjo darbas kiek kitoks. - Ar nebaisu eiti gatve, kad nesutiktumėte piktų nuteistųjų žvilgsnių? - Baimės nėra, bet, žinoma, pasitaiko visko: ir piktų žvilgsnių, ir grasinimų, necenzūrinių žodžių. Teisėjų darbo praktikoje yra buvę ir teisėjų užpuolimų, sumušimų, kartais ir į kabinetą atėjęs pilietis sviedžia pieštuką ar kokį kitą daiktą. Taip, būna visko, bet eiti gatve baisu tikrai nėra. - Kaip atsipalaiduojate po įtemptos darbo dienos? - Stengiesi užverti teismo duris ir namo grįžti su mintimis apie buitį, šeimą. Man atsipalaiduoti padeda knygos, namų ūkio darbai, kai mintys skendi visai kitur.
Inesa RINKEVIČIŪTĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
