|
|
|
Gyvenimas hiphopo ritmu
Joana Beinoraitė – 19-metė Pranciškonų gimnazijos dvyliktokė - įsitikinusi, jog hiphopas - ne mada, o gyvenimo būdas. „Jei nežinai hiphopo ideologijos ir ja negyveni, tai šis stilius, kaip bet kuris kitas, nieko tavo gyvenime nekeičia. Tačiau jei į viską žvelgi giliau ir šokiui suteiki tam tikrą prasmę - tai tave paliečia ir pradedi gyventi kitaip”, - teigia jaunoji šokėja.
Nuo tautinių šokių iki hiphopo „Nuo mažens mėgau šokti. Tai pastebėję tėvai užrašė mane į Kretingos meno mokyklą, choreografijos specialybę”, - pasakojo Joana. Ten mergina mokėsi liaudiškų, klasikinių, šiuolaikinių šokių. Po septynerių metų studijų Joana buvo dėkinga meno mokyklai už įgytus judėjimo pagrindus, scenos estetikos suvokimą, tačiau jai norėjosi išbandyti ir naują stilių. Tada Joana pamatė filmą apie hiphopą, kuris atvėrė jai duris į visai kitokio šokio pasaulį. Nuo tada mergina pradėjo domėtis hiphopu internete, mokytis šokio judesių, ieškoti labiau pažengusių bendraminčių. Seni draugai iš meno mokyklos, pamatę, kaip Joana pradėjo šokti, stebėjosi, kad jai pavyko kardinaliai pakeisti stilių, prisitaikyti prie naujos ritmikos, judesių. Tačiau pati mergina prisipažįsta, jog tai jai nesukėlė didelių sunkumų. „Viskas sklido man iš vidaus, tarsi savaime išėjo”, - teigė jaunoji hiphopo šokėja. Senosios mokyklos gerbėja Joana pasakojo, jog pradėjusi domėtis hiphopu pasirinko Old school kryptį: 8 dešimtmečio pabaigoje hiphopas susiskaldė į dvi mokyklas - Old school (senąją) ir New school (naująją), kurią pradėjo paties hiphopo pradininkas Dj Africa Bambaataa. Old school ideologija atsispindi šūkyje: „Love, peace, unity, having fun” (Mes - už meilę, taiką, vienybę ir linksmybes). „Šis šūkis skelbia, jog reikia mėgautis tuo, ką darai, bendradarbiauti ir dalintis meile tarpusavyje. Manau, tai ir turėtų būti hiphopo esmė”, - įsitikinusi Joana. Old school sudaro konkretūs šokio judesiai, kuriuos derindama jaunoji šokėja pajuto, kaip gali save realizuoti. „Šokis - kaip nuotaikų, būsenos termometras, jei pajaučiu, kad nenoriu šokti, vadinasi, man kažkas negerai. Savo akimirkos būseną galiu išreikšti skirtingais hiphopo stiliais. Pavyzdžiui, mano mėgstamiausias yra locking‘as, kuris pasižymi nuotaikinga muzika, o štai krump‘ui būdinga griežtesnė ritmika, todėl galbūt per jį lengviau išlieti pyktį”, - kalbėjo Joana. Noras hiphopu užkrėsti kitus Susidomėjusi hiphopo kultūra Joana nesustojo, tobulino savo šokių judesius, siekė progreso, o galiausiai pajuto norą parodyti save ir pasidalinti hiphopu su kitais. Pirmas žingsnis to link buvo IX klasėje pasirinktas metinis projektinis darbas „Evangelizacija hiphopo ritmu”. „Tada subūrėme kelis žmones, kurie susidomėjo ir norėjo šokti hiphopą, per jį šlovinti Dievą. Tuomet dar neturėjau patirties šiame stiliuje, buvau susipažinusi tik su šiuolaikiniais šokiais, tačiau ryžausi pasidomėti daugiau ir mokyti kitus. Lankydavausi hiphopo renginiuose Klaipėdoje ir stebėdavau jų dalyvius. Iš visų šokėjų mane labiausiai patraukė Artūras Iljinas, šokių klubo „Ufas” vadovas – paprašiau jo pagalbos ir taip Kretingoje įkūrėme šokių klubo „Ufas” padalinį, gyvuojantį iki šiol“, - darbo pradžią prisiminė Joana. Pirmieji pasirodymai ir įveikta scenos baimė Gilindamasi į hiphopo kultūrą, Joana pradėjo lankytis įvairiuose su šia subkultūra susijuosiuose renginiuose. „Man visad patiko stebėti hiphopo šokėjų kovas. Į jas žiūrint galima daug ko pasimokyti, ypač kovotojai mane žavi savo laisvumu scenoje”, - prisipažino mergina. Stebėdama kitų pasirodymus, Joana ir pati ryžosi užlipti ant scenos. Šiuolaikinių šokių konkursas „ICT You Dance” Klaipėdoje - pirmasis bandymas pasirodyti auditorijai. Tada jaunoji hiphoperė užėmė IV vietą jaunuolių kategorijoje. Vėliau tame pačiame konkurse merginai pavyko užimti ir I vietą. „Daug drąsos prireikė perlipti per save ir įveikti scenos baimę. Man visada baisu atsistoti vienai scenoje, nes žinau, jog mane mato ir vertina profesionalai, tad šis laimėjimas buvo tarsi spyris judėti į priekį, padrąsinimas veikti toliau, nesustoti. Taip pat šia pergale įrodžiau tėvams, kad tikrai galiu ir moku šokti hiphopą. Tai - mano gyvenimo dalis. Nuo tada jie manimi patikėjo ir pradėjo mane remti”, - atviravo Joana. Svajoja įkurti jaunimo centrą Joana apgailestauja, jog Kretingoje hiphopo kultūra vos rusena. „Yra keli piešiantys grafiti, keli kuriantys muziką, keli šokantys, tačiau jiems nėra kur pasireikšti, niekas nesuteikia tam erdvės. Mūsų šokių klubas turėjo nemažai pavargti, kol gavome repeticijoms tinkamą salę”, - liūdna patirtimi dalijosi mergina. Kitokia hiphoperių padėtis - Lietuvos didmiesčiuose, kur veikia jaunimo centrai. „Būtų nuostabu kažką panašaus sukurti ir Kretingoje. Kalbu apie vietą, kurioje rinktųsi iniciatyvus, meniškas janimas, kuris galėtų realizuoti save ir mokyti kitus. Tačiau paaugliams trūksta drąsos kažką pradėti, o ir nebūtų kur, tad tai - tik drambliuko svajonės”, - teigė Joana. Prieš metus ji su draugais miesto centre suorganizavo „Jam” - draugišką pasišokimą. Mergina su bendraminčių kompanija praeivius Kretingoje stebino Flesh mobu. Jo principas – kai būrys paauglių subėga į kurią nors miesto vietą, kurioje niekam nepranešę staiga pradeda šokti ir taip pat staiga dingsta. „Jauni žmonės džiaugiasi tokiomis šokio akcijomis, nes tai praskaidrina monotonišką kasdienybę Kretingoje. Po studijų tikrai nepamiršiu hiphopo, atvirkščiai, norėčiau grįžti į savo gimtą miestą ir įpūsti naujo vėjo, drįsčiau pasakyti, provinciškon kasdienybėn, pradėčiau organizuoti įvairaus šokio renginius, sugalvočiau būdų, kaip užimti jaunimą”, - ateities planais dalijosi jaunoji šokėja.
Ūla BENDIKAITĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
