|
|
|
Ateities miškai – su kilmės dokumentais
Šios savaitės vidury nulijęs pavasarinis lietus tapo tikra atgaiva žemei ir į ją jaunas šaknis įleidžiantiems pasodintiems medžiams. Kretingos miškų urėdijos miškuose dabar – pats darbymetis: miškininkai atsodina kirtavietes, įveisia naujus miškų plotus, tarp jų – ir sėklines plantacijas.
Užsodins apie 300 ha miško „Nors šis pavasaris prasidėjo anksti, tačiau atšalimai gerokai pristabdė jo eigą. Miškas nukentėjo nuo temperatūrų svyravimo: naktį stodavo dideli šalčiai, o dienomis kaitri saulė apdegino dalį jaunų augalų. Šis reiškinys būdingas pavasarėjant, tačiau šiemet jis buvo gerokai ryškesnis“, - šio pavasario ypatumus miškuose apibūdino Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys. Jo teigimu, šiemet, kaip ir pernai bei užpernai, bus pasodinta apie 300 ha valstybinio miško. Iškirstose biržėse numatyta atkurti apie 200 ha miško, šiuo metu apie 130 ha jau yra atsodinta. 77 ha ploto bus palikta savaiminiam atžėlimui. Ketinama įveisti 34 ha naujų plotų buvusiose žemės ūkio naudmenose: didžioji jų dalis – 21 ha – bus įveista Lenkimų girininkijoje. „Pirmieji sodinimo darbai pradėti smėlingose dirvose ir priesmėliuose Šventosios, Palangos, Šernų girininkijose. Smėlėtą pajūrio žemę pamėgo pušis – todėl reikia suskubti pasodinti, kol ji nesubrandino pumpurų – pavėluotai pasodinus, augalas patiria stresą. Iki gegužės vidurio išsprogsta ąžuolai, todėl jie ir sodinami vėliausiai“, - kalbėjo S.Kupšys. Iš viso šį pavasarį miškininkai pasodins apie 1 mln. sodmenų: iš jų daugiausiai – apie 600 tūkst. – eglės, 200 tūkst. – pušies, 100 tūkst. – juodalksnių, 30 tūkst. – ąžuolo, 20 tūkst. – klevo. Mažiausiai bus pasodinta liepų bei kitų nektaringų medžių ir krūmų, kurie savo syvais vilioja bites bei teikia prieglobstį paukščiams. S.Kupšio žodžiais, dėl ekosistemos pusiausvyros ir bioįvairovės privalu apie 1 proc. miškų apsodinti vadinamaisiais ornitochoriniais augalais – ožekšnių, putinų, šeivamedžio, šermukšnio, gudobės bei kitais krūmais, kuriuose mėgsta perėti paukščiai. Natūraliai mūsų miškuose vyrauja 7-8 rūšių medžių įvairovė. Daugėja sėklinių plantacijų „Šį pavasarį Lenkimuose įveisėme 2,5 ha ploto antros kartos juodalksnio sėklinę plantaciją. Ji įveista iš genetiškai geriausių Lietuvos juodalksnių sodinukų palikuonių. Joje pasodinti 595 sodinukai su uždara šaknų sistema. Tikimės, kad visi sodinukai prigis ir po 7-8 metų sulauksime pirmojo sėklų derliaus“, – šiųmetine naujiena pasidžiaugė urėdo pavaduotojas. Tai jau trečioji sėklinė plantacija Kretingos urėdijoje, - anksčiau pasodinta 25 ha ploto sėklinės eglės plantacija Mikoliškių ir 10 ha sėklinės pušies plantacija Šernų girininkijose. Kiekvienas sėklinėje plantacijoje pasodintas medis turi savo kilmės dokumentą.
„Sėklines plantacijas veisiame tam, kad medelynas iš jose surinktų sėklų išaugintų kuo daugiau ir tik geros kokybės miško sodinamosios medžiagos. Mes siekiame ateities kartoms užauginti kuo našesnį ir biologine įvairove pasižymintį mišką“, - tikino S.Kupšys. Lietuvai sugrąžina ąžuolus Kasmet Kretingos miškų urėdija užsodina po 8 ha ąžuolynų. Pagal aplinkos ministro patvirtintą ąžuolynų atkūrimo programą urėdijai privalu kasmet įveisti arba atkurti 5 ha ąžuolynų, kur ąžuolas yra vyraujanti rūšis, 3 ha - kur ąžuolai yra rūšinėje sudėtyje, taip pat suformuoti 1 ha ąžuolyno jaunuolyno ugdymo kirtimais. „Ąžuolas nuo senų laikų dėl savo ilgaamžiškumo gerbtinas visoje Europoje. Šis medis numylėtas ir apdainuotas mūsų tautosakoje. Todėl valstybiniu lygiu buvo atsigręžta į ąžuolynų atkūrimą, - kalbėjo S.Kupšys. – Ąžuolas ir bręsta ilgiausiai iš visų medžių: jo ūkinės brandos amžius yra 121 metai. Savo vertę ąžuoliukas įgyja per pirmuosius 8-10 metų: per šį laiką tenka įdėti labai daug pastangų ir rankų darbo jį saugojant. Jauną ąžuolą labai mėgsta miško žvėrys, puola kenkėjai ir ligos. Pasodinti plotai tveriami tvoromis arba apsaugomi individualiomis apsaugos priemonėmis, tačiau augalas ieško šviesos ir erdvės - tenka karpyti per apsaugas lendančias šakas“. Ąžuolynų įveisimui Lietuvoje skiriama Europos Sąjungos parama – po 10-13 tūkst. Lt už 1 ha. Abipusis siekis padėti miškams Įstatymiškai miškai – valstybiniai ir privatūs - turi būti atkurti ne vėliau, kaip praėjus 3 metams po jų iškirtimo. Remiantis miškininkystės tradicijomis bei mokslinėmis teorijomis, miškai atkuriami 3 pagrindiniais būdais: atsodinant arba sėjant visą plotą, mišriuoju - kai dalis iškirsto miško palieka savaiminiam atžėlimui, o kita dalis pasodinama ir visą miško plotą paliekant atželti savaime, kai greta augantys medynai tampa sėkline baze. Iškirstas miškas, S.Kupšio teigimu, bet kokiu atveju, jei juo ir nesirūpinama, atželia, tačiau nukenčia kokybė. Todėl valstybinių miškų atsodinimas ir yra vykdomas planingai, siekiant kuo didesnio produktyvumo ateičiai. Kretingos miškų urėdija miško sodmenis augina ir sandėliuoja moderniai įrengtame medelyne Darbėnuose, sodinukais aprūpina ir privačių miškų savininkus. S.Kupšys paragino miško verslu užsiimančius asmenis glaudžiau bendradarbiauti su urėdija: „Kol iš sėklų pasodinti sodmenys užauga ligi sodinukų, praeina 2 – 4 metai. Urėdijai gana sudėtinga tiksliai iš anksto numatyti, kiek ir kokių augalų prireiks miškų savininkams. Palaikydami ryšį, mes galėtume planuoti auginimo kiekius, o augintojai – užsitikrinti, kad tikrai išauginsime jiems reikalingų sodmenų. Tuo pasiektume ne vien abipusės naudos, bet ir padėtume Lietuvos miškams“, - įsitikinęs ilgametis miškininkas.
|
|
