|
|
|
Paskutinių kelnių iš gyventojų neatėmė
Vakar įvykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje, patvirtinus Savivaldybei priklausančių įmonių 2011 metų veiklos ataskaitas, rajono politikai vienbalsiai nusprendė nedidinti geriamojo vandens ir nuotekų kainų. Teks dirbti, kad įtikintų Kainų komisiją Sprendimo projektas padidinti geriamojo vandens ir nuotekų kainas buvo parengtas, atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau tekste – Kainų komisija) nutarimus. Priėmus sprendimą, vartotojams butuose ir individualiuose namuose geriamojo vandens kaina Kainų komisijos teikimu būtų padidėjusi 14,4 proc., abonentams – 28,7 proc., nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina būtų didėjusi 32,6 proc. Sprendimas būtų įsigaliojęs nuo šių metų birželio 1 dienos, o už vieną kubinį metrą tiekiamo bei kanalizuojamo vandens būtume mokėję 7,73 Lt be pridėtinės vertės mokesčio. Kai kurie rajono tarybos nariai susiėmė už galvos: vandens ir nuotekų kaina Kretingoje – viena didžiausių šalyje, tad kiek ji dar bus didinama – negi iš žmonių reikės ir paskutines kelnes atimti? Prieš kelerius metus, tai yra 2008-aisiais, rajono tarybos patvirtintos kainos galioja iki šių metų gruodžio 31 dienos, tačiau, pasikeitus kainų skaičiavimo metodikai, taryba turėjo apsispręsti: atsižvelgti į Kainų komisijos nutarimą ir kainas padidinti, ar ieškoti kitų būdų, kaip pagerinti bendrovės „Kretingos vandenys“ finansinę situaciją, kai 2011 m. bendrovės nuostolis sudarė beveik 135 tūkst. Lt. Išeitį pasiūlė rajono meras Juozas Mažeika, pateikęs tvirtinti tokį sprendimą: 2008-ųjų rugpjūtį patvirtintų kainų nekeisti ir jas palikti galioti iki 2012-ųjų metų gruodžio 31 dienos.
Tokiu sprendimu suabejojęs rajono tarybos narys Konstantinas Skierus įžvelgė, kad Kainų komisija kainas pagal poreikį pakels pati savaime, neatsižvelgdama į rajono tarybos sprendimus. Šias abejones išsklaidė rajono tarybos posėdyje dalyvavusi ir prisistatyti atvykusi Vyriausybės atstovė Daiva Kerekeš. Anot jos, rajono taryba kartu su Savivaldybės administracijos specialistais turi padirbėti taip, kad Kainų komisiją argumentuotai įtikintų, kodėl rajono taryba nepritarė kelti vandens kainų. „Pritariu pasiūlymui padirbėti. Jeigu nepavyks – teks pirkti daug rykščių ir jas panaudoti pagal paskirtį“, - pašmaikštavo rajono meras, įsitikinęs, jog „Kretingos vandenų“ bendrovę gali išgelbėti tik kryptingas darbas, ieškant vidinių taupymo bei kitų resursų. Kryptingo darbo, resursų, kaip nedidinti paslaugų kainų, savikainos ir pan., ieškojimo rajono tarybos nariai pasigedo, tvirtindami Savivaldybei priklausančių įmonių – „Kretingos vandenys“, Kretingos šilumos tinklai, Kretingos autobusų parkas, Kretingos turgus – veiklos ataskaitas. Priekaištų neišgirdo tik „Kretingos komunalininko“ direktorius Gediminas Žilys, kurio vadovaujama įmonė 2011-uosius baigė pelningai. Atvirkščiai – buvo tarybos narių, kurie už gerą darbą pasiūlė direktoriui pakelti atlyginimą, kadangi pastarasis nekito nuo 2007 metų ir yra gerokai mažesnis negu kitų įmonių vadovų. Priekaištų nesulaukė ir rajono medicinos įstaigų vadovai. Kadangi rajono biudžetinių medicinos įstaigų finansiniai rodikliai yra teigiami, šių įstaigų vadovams, šalies Vyriausybės nutarimu bei rajono tarybai pritarus, iki 2013 m. balandžio 30 dienos liko galioti kintamoji atlyginimo dalis, numatyta įstatymų. Tačiau vis dėlto Savivaldybės įmonių veiklos ataskaitos nedavė ramybės tarybos nariui Alvydui Jonaičiui. „Siūlau merui sudaryti darbo grupes, kurios vieną kartą išsiaiškintų Savivaldybei pavaldžių įmonių vadovų, specialistų, techninių darbuotojų atlyginimus, jų dydžius. Į ką panašu, kad Savivaldybės specialistai gauna du-triskart mažesnį atlyginimą, o darbo padaro nė kiek ne mažiau, arba kad mero atlyginimas – mažesnis už įmonių vadovų. Tiesioginio atsakymo iš vadovų negauname – vadinasi, reikia komisijos, - įsitikinęs tarybos narys, kuris teigė neatsisakysiąs pasiūlymo privatizuoti arba „Kretingos komunalininko“ žinion perduoti Kretingos turgų. – Sutaupytume lėšų, o gal turgus pradėtų dirbti pelningai. Peržiūrėjus įmonių atlyginimus ir galbūt juos sumažinus bent keliais šimtais litų, skaičiuoju, kad biudžetas sutaupytų ne mažiau 700 tūkst. litų“. Darbo grupės, besidominčios Savivaldybės įmonių darbu, buvo sudarytos ir prieš kelerius metus. Tai, pripažino nebe pirmą kadenciją dirbantys rajono tarybos nariai, davė teigiamų rezultatų, tad kodėl to nepadarius ir šįkart. „Tačiau prašau, kad mano pasiūlyti kandidatai neatsisakytų dirbti darbo grupėse – savo potvarkiu aš jas sudaryti galiu“, - kolegos pasiūlymui pritarė ir meras, ir kiti pasisakiusieji. Perimti ir nugriauti? Rajono meras J.Mažeika savo kolegų rajono tarybos narių paprašė padėti suformuoti nuomonę, kurią jis turėtų išsakyti Vyriausybės lygmeniu rengiamame posėdyje dėl Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos pastato, esančio prie Žiemos sodo, perspektyvos. Į šį posėdį rajono vadovą kviečia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Pakomentuoti situacijos į posėdį buvo pakviesti kolegijos direktorius Valerijus Kuznecovas bei Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kurios nuomone, pastatą – kaip Kretingos dvaro ansamblio svetimkūnį – būtina nugriauti. Siekdama tikslo prisidėti išsaugojant Lietuvos dvarų kultūrą, V.Kanapkienė jau parengė mūsų kraštiečių – žymių meno, mokslo bei kitų krašto kultūrai neabejingų žmonių pasirašytą raštą šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei bei Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui. Vilčių, kad pastatas bus nugriautas, V.Kanapkienė deda ir į tai, kad Vyriausybės lygmeniu yra parengta programa sovietiniams pastatams griauti. „Prašau tarybos narių apsispręsti, ką iš tiesų darysime su kolegijos pastatu. Matykime kartu Kretingos dvaro kompleksą kaip turizmo objektą ir dirbkime ta linkme“, - kvietė V.Kanapkienė. Pastatas, kuriame prieš kelerius metus buvo atliktas remontas, atnaujinti langai, jau trejus metus stovi tuščias. Kadangi kolegija tapo viešąja įstaiga, sumažėjus studento krepšelio lėšų, jos vadovai pradėjo ieškoti būdų, kaip išgyventi. Vienas jų – dalį nebenaudojamo pastato skirti suaugusiųjų mokymo programoms vykdyti, dalį – išnuomoti. „Kadangi pamatėme, jog mūsų sumanymai trukdo, šią situaciją apsvarstėme su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais. Per pokalbius su jais nuskambėjo mintis, jog pastatą būtų galima perduoti rajono Savivaldybei – tada ji ir išspręstų jo likimą. Jeigu Savivaldybė neprisiims atsakomybės už šį pastatą, jis greičiausiai bus perduotas valstybės turto fondui, kuris pastatą parduos, o mes surasime, kur vykdyti mūsų numatytas programas“, - teigė V.Kuznecovas. Rajono tarybos narius mintis perimti pastatą šiek tiek išgąsdino: jau turima neigiamos patirties, perėmus įsipareigojimus dėl Salantų specialiosios mokyklos pastato, o kolegijai dar tebepriklausančiame pastate remonto darbus yra pradėjusi bendrovė „Ąžuolų sodai“, kuriai pusrūsio patalpos yra išnuomotos 5 metams ir kuri ketino teikti medicinos paslaugas. „Perimsime įsipareigojimus, vadinasi, turėsime naujų kaštų“, - svarstė meras J.Mažeika. Tarybos narių nuomonė skilo perpus: vieni pasisakė už tai, kad pastatą reikėtų perimti ir nugriauti, kiti – kad perimti ir pritaikyti muziejaus reikmėms, dar treti svarstė, iš kur reikės paimti pinigų pastatui nugriauti, aplinkai sutvarkyti ir pan. Tačiau daugumai atrodė, jog kolegijos pastatas iš tiesų yra svetimkūnis ir jo buvimas neleidžia atsiskleisti tam grožiui, kuris žavėjo prieš mus gyvenusias kartas, kuris ir dabar neleidžia atsiverti išlikusiam ąžuolynui ir tvenkiniui.
|
|
