„Darom“ baigėsi, šiukšlių liko

Pryšmančiuose esančiame miške – kalnai buitinių atliekų. Sklypas priklauso žmogui, gyvenančiam JAV. Išsiaiškinti, kas šiukšlina – beveik neįmanoma.

Pasibaigė akcija „Darom“, kurios metu iš Kretingos rajono išvežtos 85 tonos šiukšlių, jas surinko daugiau negu 5 tūkst. savanorių. Akcijos organizatoriai teigia: savanorių daugėja, o šiukšlių mažėja. Tačiau pavasarines talkas finansuojančios Savivaldybės darbuotojai, rajono vadovai sako, kad šį teiginį galima ir užginčyti – rajone vis dar nenyksta neoficialūs sąvartynai.

Dalyvauti penktojoje akcijoje „Darom“ Kretingos rajono gyventojų raginti nereikėjo: savo aplinką švarino seniūnijos, mokyklos, įstaigos, bendruomenės, individualūs asmenys. Tačiau buvo prabilta ir apie tai, kad vis labiau populiarėjanti pavasarinė talka, rengiama jau ir šimte pasaulio valstybių, įgavo parodomąjį, paradinį atspalvį. Puoselėjami ir taip tvarkingi miestų, gyvenviečių centrai, talkos rengiamos ten, kur ir taip kone kasdien šluojama. Tribūnos savo populiarumui didinti talkose nevengia ieškoti ir politikai. O štai tikrieji rajono šašai taip ir lieka badyti akis vis didėjančiomis šiukšlių krūvomis: vos per porą valandų rajone pavyko aptikti keliolika iš tolo matomų arba gyventojų nurodytų sąvartynų. Jų nepalietė akcija „Darom“. Kaip sunaikinti šiukšlynus ir atpratinti žmones atliekas versti nuošaliose vietose, irgi lieka retorinis klausimas.

„Rajone esame pastebėję ne vieną vietą, kuri yra tapusi lyg neoficialiu sąvartynu. Visame rajone yra įvestas vietinės rinkliavos mokestis, kuris turėtų sulaikyti nuo šiukšlinimo – juk nėra prasmės turint ir mokant už konteinerį šiukšles vežti į kažkokį mišką, griuvėsius ar pagriovus. Tačiau šioje situacijoje susiduriame su nesąžiningais piliečiais. Tokiais, kurie nėra prisiregistravę, sudarę sutarties su komunalininkais arba vykdo nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, statybininkai, kurie dirba pagal patentą ir išveža iš butų, namų statybines atliekas. Arba tik per vasarą dirbančios kavinės, kurios į pamiškes išveža panaudotus vienkartinius indus, kitas atliekas“, - kalbėjo bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys.

Jis svarstė, kodėl pavasarinės talkos organizatoriai neskatina savanorių valyti ne tik gyvenviečių bendrųjų erdvių, bet ir kaimų, miestų pakraščių, neatlieka rajonų analizės, kur akcija reikalinga labiausiai.

„Kaip ir akcijos organizatoriai, taip ir mes pastebėjome, kad kiekvienais metais savanorių vis daugėja, o šiukšlių mažėja. Bet ar tai tikrai įrodo, jog šiukšliname mažiau, negalėčiau teigti. Galima svarstyti, kad akcija įgauna ir parodomąjį pobūdį. Jei jau tvarkomės, turėtume atkreipti dėmesį ir į problemines rajono vietas. Akivaizdu, kad dar ne visi esame pilietiški, neatsikratome įpročio šiukšlinti. Į tai turėtų kištis ir gamtosaugininkai. Išsiaiškinti, kas atvežė priekabą šiukšlių, nėra lengva, tačiau specialistai turėtų ieškoti tam būdų. Komunalininkai negali bausti šiukšlintojų, neturi teisės aiškintis, kas išvertė šiukšles“, - įsitikinęs G.Žilys.

Klaipėdos regione akciją „Darom“ koordinuojanti Vilma Grigišaitė–Tamolienė sakė, kad prieš akciją gyventojai buvo raginami siųsti nuorodas, nuotraukas su labiausiai užterštomis rajono vietomis. Tačiau koordinatorė patikino, kad viešoji įstaiga gali tik parekomenduoti, kur reikia švarinimosi akcijos – rajonuose talkas koordinuojantys asmenys turi patys nuspręsti, kur reikia tvarkos.

„Mūsų tikslas yra skatinti pilietiškumą, žmonių sąmoningumą. Į talką eina savanoriai, nereikia ir negalima jų varyti tvarkytis ten, kur mums atrodo reikalinga. Seniūnijos, bendruomenės pačios nusprendžia, kur reikia talkos. Kretingos rajone esantys neoficialūs šiukšlynai – ne vien tik jūsų problema. Su šiuo reiškiniu susiduriame visame Klaipėdos regione. Sunku pasakyti, kaip išspręsti šį klausimą. Reikia skatinti gyventojų sąmoningumą. Nuo problemos turėtų nenusigręžti už gamtosaugą atsakingos institucijos. Siūlyčiau tas vietas, kuriose populiaru pilti šiukšles, pastebėti vakarais, naktimis“, - patarė V.Grigišaitė–Tamolienė.

Talkoje dalyvavęs Kretingos rajono vicemeras Vytautas Ročys taip pat įsitikinęs, kad neoficialių sąvartynų likvidavimu turėtų rūpintis tam tikros institucijos – gamtosaugininkai, seniūnijos.

„Seniūnams yra geriausiai žinoma, kur seniūnijoje šiukšlinama. Reikia ieškoti sklypų, kuriuose verčiamos šiukšlės, savininkų, aiškintis teršėjus. Gyventojai taip pat neturėtų būti abejingi – pranešti, jei pamato verčiamas atliekas. Pilietiškumui išauginti reikia laiko. Bėgant laikui sąvartynų turėtų mažėti, nes planuojama šiukšlių rūšiavimą skatinti lengvatomis“, - teigė V.Ročys.

Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas pastebėjo, kad žmonės linkę šiukšlinti ten, kur yra griuvėsiai, apleistos vietos. Pasak B.Talmonto, nė viena seniūnija nėra pajėgi tokių sąvartynų sutvarkyti be niekieno pagalbos.

„Griuvėsiai įprastai kam nors priklauso, todėl tvarkyti jų negalime. Tik tada, jei sklypas paskelbiamas kaip neturintis šeimininko, galime imtis veiksmų. Tačiau tam pinigų neturime – reikėtų kreiptis dėl finansavimo į Aplinkos ministeriją“, - sakė B.Talmontas.

Seniūnijose nefinansuojamos yra ir akcijos „Darom“ - organizatoriai tik paskiria maišų. Šiukšlės išvežamos komunalininkų rūpesčių ir lėšomis, įrankius žmonės į talkas atsineša patys.

„Darom“ direktoriaus pavaduotojos Robertos Ažukaitės teigimu, viešoji įmonė biudžeto neturi ir yra tik idėjinis judėjimas. Todėl skirti finansavimo talkoms ar sąvartynų likvidavimui negali.

„Galime tik paskatinti žmones pranešti apie šiukšlynus. Per penkerius metus pastebėjome, kad tokių taškų mažėja. Bet faktą pripažįstame – sąvartynų tikrai yra, o patarimo, kaip juos sunaikinti, lyg ir nėra. Turėtų labiau dirbti gamtosaugininkai“, - įsitikinusi R.Ažukaitė.

Kretingos rajono gamtosaugos agentūros viršininko Ričardo Kašėtos faktas, kad rajone yra neoficialių sąvartynų, nenustebino, tačiau apie „Pajūrio naujienų“ aptiktus šiukšlynus gamtosaugininkas nežinojo. Pasak jo, gamtosaugininkams reido po rajoną daryti tikslo nebėra, belieką tik užregistruoti sąvartynų koordinates ir suieškoti, kam priklauso sklypai. R.Kašėta atmetė ir galimybę išsiaiškinti, kas šiukšlina.

„Mūsų praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai aptikome sąvartynus. Išsiaiškinę, kieno žemėse yra šiukšlynas, surasdavome savininką ir įpareigodavome jį susitvarkyti. Deja, šiukšlina ne pats savininkas, o aplinkiniai. Kas išvertė šiukšles, išsiaiškinti praktiškai neįmanoma“, - tikino R.Kašėta.

• Rašyti komentarą (7)