|
|
|
Priekaištų neturėjo tik vienam vadovui
Džiaugsmai, problemos, perspektyvos – tokius tris kertinius klausimus rajono Savivaldybės Ekonomikos ir finansų bei Ekonominės plėtros ir ūkio komitetų nariai pateikė Savivaldybės įstaigų vadovams, pristačiusiems savo veiklos ataskaitas. Trumpiausiai posėdyje užtruko „Kretingos komunalininko“ direktorius Gediminas Žilys, galėjęs pasigirti didžiausiu per 2011 metus pasiektu pelnu. „Tai – įmonė, kuri tvarkosi geriausiai. Taip dirbk ir toliau“, - šiais žodžiais posėdyje dalyvavę komitetų nariai išlydėjo G.Žilį. Tarybos narius jis nudžiugino bendrovės „Kretingos komunalininkas“ per 2011 metus pasiektu 75,2 tūkst. Lt grynuoju pelnu, iš kurio į Savivaldybės biudžetą įmokės 37,6 tūkst. Lt. Maža to, „Kretingos komunalininkui“ neturint finansinių skolų kredito įstaigoms, įmonės vadovai planuoja šiais metais įsigyti gatvių ir šaligatvių šlavimo mašiną, dėl ko bus galima sumažinti valytojų skaičių ir taip dar sutaupyti darbo užmokesčio fondo. Be to, „Kretingos komunalininkas“ ketina įsigyti ir dvi atliekų išvežimo mašinas, o taip pat - ir traktorių su įranga žolei pjauti bei kitokios technikos, kuri pravers miesto tvarkymo darbams. „Kretingos komunalininkas“ per 2011 metus iš viso surinko 18,5 tūkst. tonos įvairių atliekų ir gavo 2 mln. 744 tūkst. Lt (be PVM), arba 58 proc. visų pajamų. Mažą pelną dengia socialine misija „Tai yra rašinėlis, o ne vadovo ataskaita“,- tokios replikos iš tarybos nario Almanto Skruibio sulaukė Nerijus Tertelis, „Kretingos turgui“ vadovaujantis nuo pernai liepos 19 dienos. N.Terteliui teko atsakinėti į tarybos narių pastabas ne tik dėl, jų nuomone, netikslių ar nereikalingų ataskaitos formuluočių, tačiau ir atlaikyti jų pasvarstymus: turgų iš miesto centro iškelti į atokesnę vietą, galbūt įmonę atiduoti į privačias rankas arba ją prijungti prie „Kretingos komunalininko“ – kad nereikėtų išlaikyti direktoriaus, buhalterio ir valytojo etatų. „Kretingos turgus gyvuoja daug metų ir visada gauna minimalų pelną arba nuostolius. Savivaldybė iš turgaus nesulaukia jokios naudos, o pati nenumato jokių investicijų į jį, nors prekybinės salės atrodo apgailėtinai. Ar ne geriau būtų turgų už gerą kainą parduoti privatininkui?“- idėją pasiūlė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Alvydas Jonaitis, iš karto sulaukęs kolegų prieštaravimo – baiminimosi, kad privatininkas turgų panaikintų, o Savivaldybė prarastų strategiškai gerą vietą. „Pelno nėra, tačiau turgus atlieka ir kitą misiją – jis padeda išgyventi socialiai remtiniems žmonėms. Per 2011 metus prekeiviams esame suteikę nuolaidų už daugiau kaip 15 tūkst. Lt – šito privatininkas tikrai nedarytų,- sakė N.Tertelis. – Nepritarčiau ir turgaus iškeldinimui į kitą vietą, nors gal tada ir būtų geresnis privažiavimas. Tačiau dabar žmonėms patogu į jį ateiti pėstute ar atvažiuoti dviračiu, kaip jie kad yra įpratę. Be turgaus, kuris čia veikia apie dvidešimt metų, Kretingos miestas prarastų savo šurmulį. Esame sugalvoję ir reklaminę akciją, kurios šūkis būtų „Nesenstanti tradicija“. Pasiteisindamas, kodėl per 2011 metus bendrovės pajamos sumažėjo 1 proc., lyginant su 2010 metų, ir uždirbo tik 4 tūkst. 276 Lt. pelno, N.Tertelis teigė, kad turgaus prekyba priklauso nuo oro sąlygų ir ekonominės situacijos šalyje. Tačiau tai, kad tarybos sprendimu tam tikroms prekeivių grupėms buvo taikomos 20 proc. nuolaidos iš anksto išsiperkant prekybos vietą ne trumpiau kaip mėnesiui, leido ir pačiais nuostolingiausiais spalio – gruodžio mėnesiais padidinti pajamas. Blogiausias scenarijus neišsipildė Ramūnas Korsakas, kuris Kretingos autobusų parko direktoriumi tapo 2011 metų kovą, teigė, jog per 2011 metus bendrovė pasiekė 62,7 tūkst. Lt pelno, kuris yra 8 proc. mažesnis, negu 2010 metais. Finansinę bendrovės situaciją R.Korsakas teigė esąs pasiryžęs gerinti siūlydamas įsigyti komercinę reklamą ant autobusų, o taip pat sumažindamas reisų skaičių. „Pirminiais rezultatais, neįvyko blogiausias scenarijus, kurio mes galėjome tikėtis: 20 proc. sumažinę autobusų reisus į Palangą ir Klaipėdą, pajamos iš šių maršrutų 20 proc. nesumažėjo. Kartu su Vietinio ūkio skyriaus specialistais renkame informaciją, ar šis grafiko pakeitimas pasiteisino“,– teigė R.Korsakas, pripažinęs, kad dėl tokio sprendimo iš gyventojų sulaukęs priekaištų. Tarybos nariai stebėjosi, kodėl buvo sumažintas maršrutu iš Kretingos į Palangą bei Klaipėdą skaičius, jei, kaip pats R.Korsakas teigia savo ataskaitoje, jie 2011 metais buvę pelningiausi ir davę apie 1,68 mln. Lt pajamų, kas sudaro apie 92 proc. visų priemiestinių maršrutų pajamų. Ekonomikos ir finansų komiteto nariui Sauliui Šopagai atkreipus dėmesį, kad padidėjo Kretingos autobusų parko darbo užmokesčio fondas, R.Korsakas aiškino: „Iki tol vairuotojai neišdirbdavo visų darbo valandų. Panaikinus kai kuriuos maršrutus, vairuotojų liko mažiau, bet jų darbo krūvis tapo didesnis, todėl ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 277 Lt ir 2011 metais siekė 2 tūkst. 300 Lt, neatskaičius mokesčių.“ Tokie R.Korsako aiškinimai neįtikino nei S.Šopagos, nei Savivaldybės administracijos direktorės Jolitos Vaickienės, nei kitų tarybos narių. „Atleidus dalį vairuotojų, nebereikia jiems mokėti ir atlyginimų. Nuo 5 iki 12 proc. sumažėjo bendrovei vadovaujančių darbuotojų atlyginimai. Tai kaip galėjo 140 tūkst. Lt padidėti darbo užmokesčio fondas?“- neatsistebėjo komitetų nariai, R.Korsako paprašę pateikti detalesnę finansinę ataskaitą iki tarybos posėdžio, kuriame turės būti tvirtinama jo bei kitų Savivaldybės įmonių vadovų ataskaitos. Kuras brango, kaina beveik nesikeitė Didžiausią nuostolį per 2011 metus – 657,4 tūkst. Lt – patyrė bendrovė Kretingos šilumos tinklai. Tam, bendrovės direktorius Jonas Barzdys tikino, daugiausiai įtakos turėjo pabrangęs kuras. Jo pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad 2011 metais gaminamos šilumos energijos savikaina buvo 23,12 ct/kWh - lyginant su 2010 metų, savikaina padidėjo 21,6 proc. Pagrindinė to priežastis – vidutiniškai 33,9 proc. padidėjusi technologinio kuro kaina. Tačiau šilumos kaina 2011 metais buvo tik nedaug – 1,5 proc. – didesnė negu pernai, ir vidutiniškai siekė 20,55 ct/kWh. Tarybos narių pastebėjimu, Kretingos šilumos tinklų finansiniai rezultatai kasmet yra labai svyruojantys, tačiau J.Barzdys paaiškino, kad taip ateityje nebeturėtų nutikti, nes nuo 2011 metų spalio šilumos kaina, atsižvelgiant į kuro kainos pokyčius, perskaičiuojama kas mėnesį, o ne kas metus, kaip kad būdavę iki šiol. Komitetų nariai iškėlė idėją, kad Kretingos šilumos tinklai galėtų supirkti medieną, kuri gaunama iškirtus medžius prie geležinkelių, po elektros laidų linijomis ar apleistų žemės plotų. „Galėtume tai daryti, bet kažin ar verta investuoti į įrangą, nežinant, kada ji atsipirks. Be to, šalyje nėra parengta bendrų taisyklių, nurodančių, kaip mes tai turėtume daryti, pagal ką reikėtų suskaičiuoti medienos kainą. Šiuo klausimu esame kaip palaidos avys“,- teigė J.Barzdys, paaiškinęs, kad šalyje planuojama įvesti gamtinių dujų ir biokuro pirkimo biržas. Vadovas naujas, problemos – tos pačios „Rezultatas nėra džiugus“,- teko prisipažinti ir Gediminui Valinevičiui, kuris bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriumi tapo 2011 metų rugpjūčio pabaigoje. Pasiteisindamas, kodėl „Kretingos vandenys“ per 2011 metus patyrė 134,6 tūkst. Lt nuostolį, G.Valinevičius sakė: „Didelės įtakos tam turėjo išaugusi elektros energijos kaina, kuri nuo 2006 iki 2011 metų padidėjo beveik 25 proc. Daugiau elektros energijos ir sunaudojame, nes pradėjome eksploatuoti naujus objektus – Salantų miesto ir Vydmantų gyvenvietės nuotekų perpumpavimo siurblines, nuotekų valyklas. Be to, lėšų reikėjo panaudoti ir investiciniams projektams įgyvendinti.“ Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad bendrovės vandens netektys per 6 metus padidėjo nuo 32,5 proc. iki 41,6 proc., o nuotekų infiltracija padidėjo nuo 55,9 proc. iki 69,9 proc. „Anksčiau buvusią „Kretingos vandenų“ vadovę atleidome dėl didelių vandens netekčių, kitų sąnaudų. Dabar matome, kad problemos yra tos pačios“,- naujo direktoriaus kompetencija suabejojo Ekonomikos ir finansų komiteto narys Steponas Baltuonis. „Niekas nepasikeitė. Tik parašas. Ar tikrai į savo roges įsėdote?“- kolegai pritarė ir A.Jonaitis. Tarybos nariai G.Valinevičiui pažėrė klausimų, susijusių su vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros investiciniais projektais – kaip ketinama prie tinklų prijungti naujų vartotojų. Iki 2014 metų gruodžio 31 dienos prie vandens tinklų turėtų būti prisijungę beveik 31 tūkst., arba 75 proc. rajono gyventojų, o prie nuotekų tvarkymo tinklų – 24,5 tūkst. arba beveik 60 proc. rajono gyventojų. Iki šiol prie naujų centralizuotų vandens tiekimo tinklų prijungti 2 tūkst. 26 vartotojai, prie nuotekų tinklų – 1 tūkst. 871 vartotojas. G.Valinevičius tvirtino, kad bendrovės darbuotojai imasi visų būdų, kad paskatintų gyventojus jungtis prie tinklų, tačiau žmonės atsisako šios paslaugos dėl finansinių sunkumų. Anot G.Valinevičiaus, dar labiau sumažinti prisijungimo kainą, kurios užmokėti iš gyventojo teprašoma pusę sumos, jau nebėra galimybių. Posėdyje taip pat buvo svarstytas ir klausimas dėl naujų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu siūloma bendra kaina vartotojui yra 7,73 Lt už kub. m (be PVM), t.y. 3 proc. didesnė už 2008 metais nustatytą ir iki šiol taikytą kainą – 7,51 Lt už kub. m.
|
|
