Tekindamas sulą, nežaloja beržų

Pranas Petrauskis iš Juodupėnų su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais norėtų pasidalinti savo patirtimi, kaip taisyklingai reikėtų ištekinti iš beržų sulą.

Pranas Petrauskis keliais štrichais pabandė nupiešti schemą, kaip reikėtų taisyklingai įpjauti beržą, kad iš jo ištekintų sulą.

„Rankiniu pjūklu, laikant jį 45 laipsnių kampu, per žievę reikia įpjauti V formos įpjovą. Pjauti negiliai, maždaug tik 1 cm. Anksčiau Lietuvoje taip pušis sakindavo, - pastebėjo juodupėniškis. – Tuomet paimu nerūdijančios skardos gabalėlį, iš kurio išlankstau stačiakampį lovelį, dydžiu sulig degtukų dėžute, ir ją įkišu po pjūviu. Ant žemės pastatau indą, į kurį varva beržo sultys, o tą skardelę paremiu tvirta šaka“.

Anot P.Petrauskio, per vasarą to V raidės pjūvio beržo kamiene nebelieka, - ši įpjova visiškai užsitraukia. Taip yra tausojami medžiai, skirtingai nuo tų, kuriuos, kaip dabar įprasta, žmonės pragręžia grąžtais.

Vyras sakė taip tekinti sulą išmokęs tarnaudamas Rusijoje, Sverdlovsko srityje. „Ten – vieni beržynai, neužmatomi jų plotai. Bet aš stebėjausi, kaip rusai pagarbiai žvelgė į medį - tarsi į gyvą daiktą. Sulos pavasarį jie nešdavosi kibirais, bet niekur nemačiau taip išpjaustinėtų ir sužalotų medžių, kaip dabar yra pas mus, Lietuvoje“, - sakė jis.

Pats juodupėniškis sakė kas pavasarį prisivarvinąs beržų sulos, kasdien iš vieno beržo parsinešąs po 5 litrus šio vitaminų ir mineralų turtingo gėrimo. Yra bandęs užkonservuoti – nesisekė, dėjęs į šaldiklį, bet vasarą, vyras sakė, sulos skonis beprimenąs pasistovėjusį vandenį.

Beržų sula, jo žodžiais, savo tikrąjį skonį išlaiko tik iki ievų žydėjimo.

• Rašyti komentarą (4)