Tie 300 tūkst. Lt nenukrito iš dangaus – juos į specialiąją Savivaldybės sąskaitą, lyg bitės medų į avilį, sunešė socialinių būstų naudotojai, mokėdami už juos nuomą.
Apie 300 tūkst. Lt specialioje sąskaitoje susikaupė maždaug per dešimtmetį. Pinigai iš kiauro Savivaldybės biudžeto neišbyrėjo, kadangi turėjo tikslinę jų panaudojimo paskirtį. Savivaldybės taryba buvo nustačiusi, kad buto nuomos pinigai gali būti leidžiami tik to paties buto remontui.
„Nustatytą pinigų panaudojimo tvarką reikia keisti. Pagal šią tvarką už naujų butų nuomą gaunami pinigai negali būti naudojami seniems, netgi avarinės būklės namams tvarkyti“, - įsitikinusi Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė.
Savivaldybės administracija įpareigojo seniūnijų seniūnus išsiaiškinti seniūnijose esančio Savivaldybės socialinio būsto remonto poreikį. J.Vaickienė sudarė komisiją, kuri vertins iš seniūnijų gautą informaciją ir pagal ją spręs, kur ir ką būtina remontuoti pirmiausia, tam skiriant iš specialios sąskaitos lėšas. „Socialinio būsto, kuriam reikia remonto, nuomininkai ir patys turėtų kreiptis į seniūniją. Seniūnijų darbuotojai yra įpareigoti apžiūrėti visus butus, bet gal kažko nepastebės“, - teigė J.Vaickienė.
Savivaldybės 231 socialiniame bute šiandieną gyvena per 600 žmonių. Socialiniam būstui gauti svarbiausia yra mažos pajamos ir turimas turtas. Štai vieno asmens metinės pajamos negali viršyti 11 tūkstančių litų, o turtas - 19,5 tūkst. Lt. Socialinių būstų Savivaldybei trūksta. Savivaldybės administracijos Turto skyriaus specialistės Reginos Norvilienės pateiktais duomenimis, būsto laukiančiųjų eilė perkopė 300. Su eilėje įrašytųjų šeimos nariais jų yra per 700.
„Kai išsiaiškinsime remonto ir lėšų jam poreikį, turėsime spręsti, kaip racionaliau panaudoti turimus 300 tūkst. Lt. Gal pakeisti senus langus socialiniam būstui prilygintame bendrabutyje prie muziejaus ir taip taupyti šilumą. Galvosūkis: ką daryti su avarinės būklės butais, namais“, - svarstė J.Vaickienė.
