Į šeimos ratą - senjorai, jų artimieji ir darbuotojai

Kretingos socialinių paslaugų centre įsteigta Pagyvenusių žmonių dienos tarnyba atšventė trejų metų veiklos sukaktį. Ta proga susipažinti ir drauge pabūti prie bendro vaišių stalo pirmąkart pakvietė senjorai, jų artimieji bei centro darbuotojai.

Į bendrą popietę pirmąkart susirinko Socialinių paslaugų centrą lankantys senjorai, jų artimieji bei darbuotojai.

Vienuolika šiuo metu centrą lankančių senjorų, vadovaujami meno ir muzikos terapeutės Daivos Lubienės, svečius pasitiko trankia muzika bei pačių traukiamomis senovinėmis jų jaunystės dainomis. Po meninės programos buvo pristatytas ta proga susuktas filmas apie centro įsikūrimą bei veiklą.

„Pagyvenusių žmonių tarnybą lanko senyvo amžiaus žmonės bei žmonės su negalia, - kalbėjo Kretingos socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja Vilma Miltakienė. – Centras taip pat tiesia ranką ir jų artimiesiems. Kai plėtėme savo veiklos sritis, apvažiavome daugybę Lietuvos socialinių įstaigų, semdamiesi patirties ir svarstydami, kokių dar paslaugų galėtume suteikti kretingiškiams. Pažinojome šeimų, kurios neturėjo kam be priežiūros palikti savo senus tėvus bei kitus artimus žmones, o šie – su kuo pasidalinti savo vienatve. Taip ir gimė mintis įkurti senjorų dienos tarnybą“.

Lėšų – 0,5 mln. Lt - tam, Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotojos Virginijos Narbutienės žodžiais, buvo gauta iš valstybės pagal laimėtą projektą. Per trejus metus dienos socialinės paslaugos jau buvo suteiktos 24 pagyvenusiems asmenims.

Kasryt senjorai į centrą atvežami iš Kretingos miesto bei Kvecių, Pryšmančių. Prie arbatos puodelio jie pasikalba, išeina pasivaikščioti. Po to sportuoja, kuria rankdarbius, jiems teikiamos kineziterapeuto paslaugos. Dienai įpusėjus, senjorai sėda prie bendro pietų stalo, o po pietų - vieni ilsisi, kiti užsiima menine veikla. Su senjorais užsiima socialinė darbuotoja Inesa Kriukienė bei jos padėjėja Daiva Leksienė.

„Kiekviename žmoguje slypi kūrėjas, ir tai atsiskleidžia senjorų piešiniuose, mezginiuose, kituose rankdarbiuose“, - kalbėjo V.Miltakienė, patikindama, jog rengiamos ir senjorų darbų parodos, o centrą lankančios tautodailininkės Genovaitės Čejauskaitės čia sukurtais paveikslais išpuošti kabinetai ir holas. Vyriausias centro lankytojas Juozas Černiauskas, kurio artimieji tvirtino jį gimus per Pirmąjį pasaulinį karą, nors dokumentuose įrašyta vėlesnė jo gimimo data – 1920-ieji, mėgsta muzikuoti bei dainuoti.

„Čia nepamirštami nei gimtadieniai, nei vardadieniai. Žmonės gali pasidalinti savo išgyvenimais, jaunystės prisiminimais, - pritarė V.Narbutienė. - O jūs, artimieji, jiems esate patys brangiausi, apie jus jie ligi smulkmenų galėtų pasakoti valandų valandas“.

Į šeimos ratą susėdę senjorai bei jų artimieji pasidalijo atrastų jaukių antrųjų namų džiaugsmu.

„Visos čia esame lyg seserys. Esu rami, kad ligi amžiaus galo turėsiu kur prisiglausti, su kuo bendrauti“, - nesulaikydama ašarų apie surastus antruosius savo namus kalbėjo naujoji centro lankytoja Onutė.

“Matydama, kaip centre pasireiškia Genovaitės kūrybiškumas, kaip ji moka valdyti savo ligą ir gerai jaučiasi sugrįžusi namo, semiuosi iš jos stiprybės. Iš anksto norėčiau užsiimti centre ir sau vietą“, - apie parkinsonu sergančią draugę kalbėjo į popietę atvykusi Kretingos neįgaliųjų draugijos atstovė Lina Mikuckienė.

„Ši įstaiga ir jūs, darbuotojos, mums esate labai reikalingos. Žinome, kad į patikimas jūsų rankas atiduodame savo tėvus. Savaitgaliais jie laukia nesulaukia, kad vėl galės važiuoti pas draugus“, - vienas kitą papildydami, už centre sukurtą jaukumą darbuotojams per popietę dėkojo senjorų artimieji.

• Rašyti komentarą (1)