Pinigais knygoms vejamės skandinavus

Šiemet knygoms įsigyti Kultūros ministerija Kretingos Motiejaus Valančiaus viešajai bibliotekai pažadėjo skirti dvigubai daugiau lėšų – apie 80 tūkst. Lt, negu buvo skirta pernai - 44 tūkst. Lt. Vienam Kretingos rajono gyventojui knygoms teks maždaug po 2 Lt, - tiek, kiek ir Estijoje.

Nors nei miesto, nei daugumos kaimų bibliotekos neturi tinkamų patalpų, jos jau yra gana modernios. Abonentų skyriuje: (iš kairės) Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė, vyriausioji bibliotekininkė Rolanda Kuizinienė ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Raudytė.

Skaito kas penktas kretingiškis

„Situacija šiemet stipriai pagerės: pradėsime vytis skandinavų šalis, kur valstybė vienam gyventojui knygoms skiria net po 4 Lt“, - teigė Kretingos M.Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Raudytė. Kultūros ministerijos lėšos biblioteką turėtų pasiekti kovo pabaigoje.

„Ir ligi šiol užsakydavome bent po vieną egzempliorių pačių populiariausių Lietuvoje knygų, išskyrus menkavertes ezoterines ar mažai žinomų poetų bei rašytojų knygas, kurių tiražas nesiekia 100 egzempliorių. Dabar populiariausių knygų galėsime užsakyti ir po kelis egzempliorius“, - kalbėjo N.Raudytė. Kas savaitę Kretingos bibliotekininkus pasiekia iš Nacionalinės bibliotekos siunčiama informacija apie naujai pasirodžiusias knygas. Pačios naujausios knygos pirmiausiai pasiekia knygynus, o maždaug po savaitės - biblioteką.

Pernai, anot N.Raudytės, skaitytojai graibstė Algimanto Čekuolio, Sandros Brown, Herbjorg Wassmo, Jodi Picoult knygas. Vis tebėra populiarios Filomenos Taunytės, Izabelės Aljendi, Kristinos Sabaliauskaitės knygos, Noros Roberts bei Aleksandros Marininos knygų serijos.

Pagal statistiką, Kretingos mieste ir rajone skaito kas penktas gyventojas – iš viso yra 8,3 tūkst. skaitytojų. Nors dėl migracijos kasmet sumažėja ir skaitytojų, tačiau jauno amžiaus skaitytojų nemažėja – mokiniai sudaro 34 proc. visų skaitytojų. Todėl pernai skaitomiausios buvo mokyklinės programos knygos: Romualdo Granausko „Gyvenimas po klevu“ – 1 egzempliorius buvo išduotas 46 kartus - bei Antano Škėmos „Balta drobulė“ – 1 egz. išduotas 38 kartus.

Elektroninė kortelė – kaip banke

Iš viso per dieną Kretingos miesto bibliotekoje apsilanko 17 – 180 knygų bei spaudos skaitytojų ir interneto vartotojų.

Vienuolika iš 20 Kretingos M.Valančiaus viešajai bibliotekai priklausančių kaimų filialų – Salantų, Grūšlaukės, Darbėnų, Kūlupėnų, Kartenos, Vydmantų, Jokūbavo, Baublių, Kurmaičių, Laukžemės, Juodupėnų – jau yra susieti bendra Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistema (LIBIS).

Jų skaitytojams išduota elektroninė kortelė suteikia galimybę naudotis kitomis prie LIBIS prisijungusiomis šalies bibliotekomis: sužinoti, kuri biblioteka turi pageidaujamą knygą, užsisakyti ją namuose ar pratęsti grąžinimo laiką. Toks skaitytojo bilietas kainuoja 5 Lt, mokiniams, studentams ir pensininkams – 3 Lt.

Informacija abonentui atsiunčiama į jo elektroninį paštą. Jei pageidaujamą knygą turi kito rajono biblioteka, apmokėjęs pašto išlaidas, žmogus ją gali parsisiųsdinti.

„LIBIS sistemoje kaupiami ir saugomi kiekvieno asmens duomenys: ar jis laiku sugrąžina knygas, ar jų negadina. Skaitytojui taip pat primenama apie grąžinimo terminus ar suskaičiuotus delspinigius“, - kalbėjo Kretingos M.Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė.

Kretingos miesto biblioteka nustatė tvarką, kad knygą privalu grąžinti per 1 mėn. Laiku negrąžinus, skaičiuojami delspinigiai: suaugusiems - 10 ct, vaikams – 5 ct už vieną knygą per dieną. „Pernai delspinigių buvo surinkta 1,4 tūkst. Lt – didžiąją jų dalį panaudojome pirkti naujoms knygoms“, - sakė direktorė.

Vilniaus gatvėje, šalia viešosios bibliotekos, yra įrengta knygų grąžinimo dėžė – knygą joje galima palikti bet kuriuo paros metu.

Skaitykloje – per 100 laikraščių ir žurnalų

Kretingos rajono savivaldybė periodiniams leidiniams įsigyti šiemet skyrė 45 tūkst. Lt, pernai - 63,5 tūkst. Lt. Už juos biblioteka šiemet užsakė 104 laikraščius bei žurnalus.

„Panaši padėtis yra ir kitose centrinėse rajonų bibliotekose. Tačiau kaimų filialams vidutiniškai tenka tik po 18 periodinių leidinių“, - sakė B. Karčauskienė.

Periodinius leidinius biblioteka komplektuoja nuo 1946 metų.

B.Karčauskienė pasidžiaugė, jog per kelerius pastaruosius metus bibliotekoje įvyko ryškus progresas: jau kompiuterizuoti visi kaimų filialai, visuose įrengtas interneto ryšys, o vietiniai gyventojai mokomi juo naudotis. Kretingos rajono bibliotekų filialuose lankytojams iš viso įrengtos 96 kompiuterizuotos darbo vietos. To, anot direktorės, buvo pasiekta šalyje įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“.

Kretingos rajono savivaldybė sumoka už bibliotekos bei jos filialų interneto ryšio palaikymą – po 2,9 tūkst. Lt kas mėnesį.

• Rašyti komentarą (0)