Saviveiklininkų kolektyvai – bendruomenės veidas

Raguviškių ir Senosios Įpilties kultūros filialuose įvyko saviveiklininkų kolektyvų peržiūros. Paaiškėjo geriausi rajono kolektyvai, kurie pasirodys didžiausiose saviveiklininkų šventėse Kretingos kultūros centre „Kretingėškė polka“ ir „Suskinsiu aš“. Nors tai – savotiškos varžytuvės, saviveiklininkai kasmetinio savo susibūrimo vienoje scenoje nevertina kaip konkurso ir sako, kad renginys labiau yra jų visų metų darbo vaisius.

Koncertą Senojoje Įpiltyje pradėjo šeimininkai – įpiltiškiai.

Pirmą kartą atnaujintame Raguviškių kultūros filiale masinį renginį „Subatos vakarėly“ surengęs filialo vedėjas Mindaugas Retkus sakė, kad kasmet organizuojamas rajono saviveiklininkų koncertas yra tarsi visus metus vykdytos veiklos atspindys.

„Kiekvienas kultūros filialas turi ne po vieną saviveiklininkų kolektyvą. Kiekvienas jų koncertuoja savo kaimo žmonėms, per šventes išvyksta į svečius. Tačiau saviveiklininkams yra reikalingi ir bendri susibūrimai, skirti ne tik kažkokiai šventei. Yra būtina pamatyti kitus ir parodyti save, nes tokie koncertai, į kuriuos suvažiuoja viso rajono kolektyvai, yra lyg metinė ataskaita, įvertinimas to, ką per metus pavyko nuveikti, kur patobulėta, o kur dar reikia stengtis“, - kalbėjo M.Retkus, šiemet į Raguviškių kultūros filialą pakvietęs 11 retro kolektyvų iš Baublių, Kartenos, Kalniškių, Kūlupėnų, Jokūbavo, Kurmaičių kultūros filialų.

Pasak M. Retkaus, tokiuose koncertuose kolektyvų vertinti itin griežtai nederėtų, nes pasiekti aukšto meninio lygio vien saviveiklininkų noro nepakanka – tam reikalingas ir finansavimas, ir geri specialistai.

„Visų pirma kaimo saviveiklai yra svarbi aplinka – kas norės eiti repetuoti į patalpas, kuriose nėra patogumų, o rankos stingsta nuo šalčio. Norint, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų meninėje veikloje, reikalingas paskatinimas. Vienas iš tokių paskatinimų – patraukli, jauki filialų aplinka. Be jokios abejonės, svarbu, ir kas suburia saviveiklai, kokie specialistai yra samdomi. Mūsų filiale problemų dėl meno vadovų nėra, žmonės dirba nuoširdžiai, negailėdami savo laiko, neskaičiuodami repeticijų valandų. Tačiau yra filialų, kuriuose situacija nėra pati geriausia. Taigi meninis saviveiklininkų lygis dar priklauso ir nuo vadovų užsidegimo, idėjų. Juk dar reikia prikalbinti žmones dainuoti, groti – už tai algos niekas nemoka, žmonės repetuoti susirenka po darbų, savaitgaliais“, - sakė M.Retkus.

S.Įpilties kultūros filialo vadovas Rimantas Varkojus taip pat mano, kad saviveiklininkų kolektyvuose maksimalus rezultatas nėra pats svarbiausias tuose kolektyvuose dalyvaujančių žmonių tikslas. Saviveiklininkai taip pat atlieka kaimo bendruomenės kultūros skleidėjų, vienytojų vaidmenį.

„Esame fiziškai nutolę nuo miesto – jo pramogos, galimybės nėra ranka pasiekiamos. O kaimo žmonėms po darbų taip pat norisi atsipalaiduoti, realizuoti save, papramogauti. Todėl repeticijos nėra skirtos vien geriems rezultatams siekti. Tai – pabuvimo kartu laikas. Per saviveiklininkus yra aktyvinama visa bendruomenė, neretai muzikantų, dainininkų pasirodymai kaimo žmonėms yra proga susiburti, kartu pasilinksminti“, - mano R.Varkojus.

Scenoje – Baublių filialo moterų ansamblis.

Keletą metų Kurmaičių liaudiškoje kapeloje grojantis 28-erių kurmaitiškis Mindaugas Žilinskas pastebėjo, kad vienu metu saviveiklininkų kolektyvai buvo tapę tarsi vyresnių kaimo žmonių reikalu. Tačiau pamažu ši situacija keičiasi – nors prikalbinti naujus ir jaunus žmones ateiti groti ar dainuoti yra vis dar nelengva, jau auga nauja saviveiklininkų karta.

„Prikalbinti ateiti į kolektyvą kaimo žmogų iš tiesų yra sunku – matyt, kaltas tas mūsų žemaitiškas santūrumas. O gal ir kitoks laikmetis. Kai augo mano karta, kaime buvome šeši ar septyni, kurie lankėme meno mokyklą. Dabar – vos vienas, kitas. Bet štai kapeloje turime šešerių metų berniuką – ateina kartu su motina, dalyvauja saviveikloje. Po repeticijų nuėjęs į mokyklą pasakoja, kaip svarbu yra kažkuo užsiimti, kaip linksma kartu su kitais kaimo žmonėmis dainuoti, groti. Jis tarsi koks ambasadorius skleidžia žinią – kartu su juo kaimui auga nauja karta, kuri dar labiau patobulins, pakels kapelos meninį lygį“, - įsitikinęs M.Žilinskas.

Jo nuomone, šiais laikais kalbėti apie tai, kad kaimas nutolęs nuo miesto ir kaimo kapela yra vienintelis būdas saviraiškai, jau nebeteisinga. Daugelis kaimų nuo miesto nutolę tik geografiškai.

„Pavyzdžiui, Kurmaičius jau galima vadint miegamuoju Kretingos miesto rajonu. Daugelis kurmaitiškių dirba mieste, jiems lengvai prieinami miesto teikiami pranašumai. Taigi saviveiklininkų kolektyvuose dalyvaujama ne vien todėl, kad daugiau kaime nebėra pramogų. Žmonėms vėl svarbus darosi pabuvimas kartu, per repeticijas aptariami bendri kaimo reikalai, čia gimsta nauji planai, idėjos. Saviveiklininkų kolektyvai yra bendruomenės gyvenimo atspindys, kaimo bendruomenės veidas“, - kalbėjo M.Žilinskas.

*

Koncertuose, skirtuose atrinkti geriausius Kretingos rajono liaudiškos muzikos kapelas ir retro kolektyvus, dalyvavo daugiau negu 20 kolektyvų. Į kapelų šventę „Kretingėškė polka“ ir retro muzikos koncertą „Suskinsiu aš“ pateko Senosios Įpilties, Salantų, Vydmantų, Darbėnų, Baublių, Kalniškių, Kūlupėnų, Jokūbavo, Šukės, Kartenos, Kurmaičių saviveiklininkai.

• Rašyti komentarą (3)