Istorikui mėgėjui svarbi Palangos lurdo grotos istorija

Palangos parke, Birutės kalno šlaite esanti Lurdo grotos imitacija – grafo Felikso Tiškevičiaus ir jo žmonos Antaninos nuopelnas: pabaigus pagrindinius parko įkūrimo bei rūmų statybos darbus 1899 m. grafas pagal prancūzų architekto Bonomė projektą įrengė lurdo grotą. Pagal istorinius šaltinius, mintis kurti lurdą Palangoje grafui kilo per jo vestuvinę kelionę po Europą – Prancūzijos Lurdas grafų šeimai padarė didžiulį įspūdį.

Palangos lurdo grotos statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie buvo vežami iš Kretingos, Pryšmančių kaimo, buvo panaudoti ir senieji Palangos tilto akmenys.

„Palangos lurdo grotos ir jos skulptūrų istorija, netgi sakyčiau - likimas yra labai įdomus. Ir tik įsigilinus į jį, galima atsakyti į klausimą, kodėl Palangos bažnyčioje Marijos statula, šiandien garbingai stovinti prie Maloningosios Marijos altoriaus, yra tokia brangi tikintiesiems ir kodėl prie jos nuolat dega žvakės, kodėl prašoma malonių“, - kalbėjo palangiškis 80 metų Bronislovas Zinkevičius, panoręs „Pajūrio naujienoms“ papasakoti apie Palangos lurdą.

Turintis agronomo išsilavinimą, dirbęs melioracijos srityje, B.Zinkevičius ketverius metus dirbo ir Kretingos muziejuje.

„Šis darbas man buvo tarsi atgaiva sielai. Mat visą gyvenimą domėjausi istorija, rinkau įvairias senienas, prisiminimus. Save pavadinčiau istoriku mėgėju ir šis pomėgis mane lydėjo visą gyvenimą, - prisipažino B.Zinkevičius. – Kai 1962-aisiais pradėjau dirbti Palangoje, į mano rankas pakliuvo buvusio Palangos klebono Jono Ilskio rašytinis palikimas. Tai buvo popieriaus lapai, spausdinti rašomąja mašinėle, ir tuose atsiminimuose išryškėjo ir Palangos lurdo grotos istorija. Beje, J.Ilskį savo knygoje prisimena ir vyskupas Antanas Vaičius, bendravęs su savo kolega dvasininku“.

Per Antrąjį pasaulinį karą Palangos lurdo grota buvo išniekinta, o Švč. Mergelės Marijos skulptūra sušaudyta – iš jos bebuvo likę tik dalys ir armatūros strypai.

„Tais metais Palangos klebonas buvo Jonas Ilskis. Mieste 1945-aisiais vyko mūšiai, per kuriuos klebonas prieš Maloningosios Marijos altorių klausykloje meldėsi ir kalbėjo brevijorių. Pasirodė šviesa, ir Marijos skulptūra tarsi atgijo, palenkė galvą ir pakvietė kunigą prieiti arčiau. Kai klebonas priėjo, ji prakalbusi: „Mano sūnau ir tarne, Tu daug meldiesi, bet Tau teks daug kentėti dėl mano sūnaus Vardo. Melskis ir būsi išklausytas“, - J.Ilskio prisiminimus perpasakojo B.Zinkevičius.

Po kiek laiko pas kleboną apsilankė toks Stasys Paulauskas – pagarsėjęs „liaudies gynėjų“ vadas, kurio, nuolat girto, bijojo visi gyventojai. S.Paulauskas buvo baigęs Paryžiaus aukštąją meno mokyklą, buvo spėjęs išgarsėti kaip menininkas, tačiau girtuoklystė padarė savo.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Palangos lurde savo renginius organizuodavo tikintieji, skautai, ateitininkai, kitos krikščioniškosios jaunimo organizacijos.

„Atsitiko taip, kad S. Paulauskas savo sapne regėjo, kaip Mergelė Marija pareikalavo liautis darius pikta ir atgailauti. Ji pažadėjo vyrą, beje, kilusį iš religingos šeimos, išgelbėti nuo pražūties. Pasipasakojo savo draugui stačiatikiui, kuris patarė kreiptis į kleboną. S.Paulauskas, kuriam vėliau buvo labai nelengva ištrūkti iš NKVD, tai yra saugumo, gniaužtų ir kuriam netgi buvo grasinta mirtimi, taip ir padarė. O klebonas J.Ilskis paskyrė jam restauruoti Mergelės Marijos skulptūrą, esančią Birutės kalne“, - pasakojo palangiškis.

S.Paulauskas kartu su savo sūnumi taip pat Stasiu surinko visas nuolaužas, parsivežė į dirbtuves ir iš šukių atkūrė statulą, kuri yra atgabenta į Palangos bažnyčią.

„Dabartinę lurdo grotoje esančią Marijos skulptūros kopiją atstatyti pasirūpino palangiškė Karolina Rimšienė. Ir jau daug metų Palangoje, vadovaujant parapijos klebonui bei Telšių vyskupui Jonui Borutai, puoselėjama tradicija pirmąją gegužės ir spalio mėnesio dieną melstis prie Palangos lurdo grotos, o po to procesija per miestą grįžta į bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje“, - gražią tikinčiųjų tradiciją priminė B.Zinkevičius.

Jis tvirtino, kad ir prie lurdo grotos nuolat dega žvakės, būna padėta gėlių – taip tikintieji saugo šios vietos atminimą.

*

Pirmoji Palangos lurdo grotos skulptūra, kurią grafų šeima pašventino ar atvežė iš tikrojo Lurdo, neišliko – spėjama, kad ją sudaužę latviai, mėgę šalia jos fotografuotis su savo panelėmis. Sudaužytoji skulptūra buvo pakeista mažesne, nupirkta iš darbėniškio Vitkausko. O klebonas P.Šiukšta parūpino didesnę skulptūrą, kuri vėliau iškelta į Palangos bažnyčią. Atgimimo laikais Palangos lurdui Švč. Mergelės Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvidas, ir ši skulptūra nišoje išstovėjo dešimtmetį. (Faktai – pagal Palangos botanikos parko informaciją).

• Rašyti komentarą (0)