|
|
|
Bankininkas diplomatinius gebėjimus pritaikė ir Kretingoje
Buvusio Lietuvos banko Vilniaus gatvėje pastatas visada išsiskyrė iš kitų Kretingos miesto statinių – pastatytas ant vaizdingo Akmenos upės kranto bankas traukia akį savo šviesumu, architektūra, išsiskiriančia tarp kitų namų sienų. Tokiu pat ryškiu galima pavadinti žmogų, kurio rūpesčiu šis pastatas buvo pastatytas. Viena iškiliausių Lietuvos asmenybių – bankininkas Povilas Kopustinskas – ryškų pėdsaką paliko ir Kretingoje.
Šiemet sukanka 120 metų, kai gimė ekonomistas, publicistas, pedagogas ir bankininkas P.Kopustinskas. Panemunės kaime, Rokiškio apskrityje, pažangaus ūkininko šeimoje kovo 14 dieną pasaulį išvydęs P.Kopustinskas gyvenimo ir istorinių aplinkybių buvo nublokštas į visai kitą Lietuvos kraštą. Karjerą nuo repetitoriaus pareigų pradėjusio P.Kopustinsko gyvenimo istoriją Kretingos muziejaus archeologui Donatui Butkui beveik prieš porą dešimtmečių papasakojo bankininko žmona Emilija. „Povilas Kopustinskas gimė 1892 metais, mirė 1966-aisiais. Jo žmona – Emilija Adomėnaitė – buvo gerokai jaunesnė, gimusi 1909 metais. Prieš keliolika metų pas ponią Emiliją Kaune užsukau ieškodamas su muziejumi susijusios nuotraukos. Jos neradau, tačiau turėjau galimybę susipažinti su itin išsilavinusio ir žinomo žmogaus istorija. Galbūt nedaugeliui yra žinoma, kad šis žmogus buvo glaudžiai susijęs su Kretinga“, - savo pažintį su P.Kopustinsko asmenybe prisiminė D.Butkus. E.Kopustinskienė papasakojo, kad jos būsimas vyras iš pradžių baigė 4 pradžios mokyklos klases bei mokytojų kursus. Pradėjęs dirbti mokytoju pamatė, jog trūksta žinių, todėl įstojo į gimnaziją, pragyvenimui užsidirbo būdamas repetitoriumi. Po gimnazijos mokėsi Lietuvos universitete Kaune – ten baigė Teisių fakulteto Ekonomijos skyrių. Dar būdamas studentu įsitraukė į socialdemokratų partiją, dalyvavo tarptautiniame partijos suvažiavime Taline. 1929 metais pradėjo dirbti Lietuvos banko Rokiškio skyriuje, vėliau dirbo Šiauliuose, Kaune. Iš didmiesčio 1935 metais P.Kopustinskas buvo perkeltas į Kretingą – čia ėjo Lietuvos banko Kretingos skyriaus direktoriaus pareigas. „Kretinga tuo metu veikliam žmogui turėjo pasirodyti užkampiu. Tačiau P.Kopustinskas su savo žmona Emilija netruko įsitraukti į vietinės inteligentijos veiklą. Sutuoktinių pora laisvalaikiu buvo pamėgusi Kretingos parkus – galima sakyti, kad čia buvo išvaikščioti visi takeliai“, - pasakojo D.Butkus. Pasak jo, P.Kopustinskas Kretingoje daug bendravo su broliais pranciškonais, Marijonu Daujotu, kitais miesto šviesuoliais. Netrukus sumanymų pilnas P.Kopustinskas Kretingoje ėmėsi naujų planų – sumanė pastatyti Lietuvos banko rūmus. Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, tuo laikotarpiu Lietuvos banko skyrius buvo įsikūręs išnuomotose patalpose Rotušės aikštėje. Čia kabinetai buvo nedideli, neretai susidarydavo spūstys. P.Kopustinskas suprato, kad miestui yra reikalingi modernūs banko rūmai. Tačiau jų statyba iš pradžių nebuvusi tokia paprasta – nesisekė rasti tinkamo sklypo. Miesto centre žemės turėję savininkai sukėlė kainas. Vis dėlto 1937 metais P.Kopustinsko sprendimu Vilniaus gatvėje buvo nupirktas pranciškonams priklausęs žemės gabalas. Jis tuo metu kainavo 18 tūkst. litų.
Banko projektą sukūrė architektas Mykolas Songaila, suprojektavęs centrinius Lietuvos banko rūmus Kaune. Rūmų statyba kainavo apie 200 tūkst. litų. Banko pamatai pastatyti 1938-aisiais, statybos pabaigtos dar po dvejų metų. Išlavintą skonį turėjęs P.Kopustinskas nusprendė, kad banko operacijų salę papuoš dailininko Petro Kalpoko triptikas „Lietuvos pramoninio kaimo peizažas“, „Rytas“ ir „Žvejai“. Banko statybas pabaigęs P.Kopustinskas Kretingoje neužsibuvo – buvo paskirtas Lietuvos banko valdybos nariu ir Kauno skyriaus direktoriumi, vėliau dirbo banko Planavimo ekonomikos sektoriaus vadovu, laikinai ėjo Lietuvos banko valdytojo pareigas. Prasidėjus sovietinei okupacijai, P.Kopustinskas gyveno kaime, 1944 metais Kauno universitete dėstė ekonomiką, vadovavo ekonomikos katedrai. Apkaltintas esąs buržuazinis nacionalistas, P.Kopustinskas buvo atleistas iš darbo. Kaune įsidarbino mokytoju – dėstė ekonomiką, geografiją, vėliau dirbo ūkvedžiu. Nuo 1956 metų pradėjo dirbti Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete. „Kretingoje P.Kopustinskas praleido ne taip ir daug laiko. Vis dėlto jo indėlis į miesto gyvenimą buvo didelis, kaip ir į visos Lietuvos. Pažangus bankininkas prisidėjo prie to, kad būtų atkurtos priešokupacinės kredito, atsiskaitymų, apskaičiavimų procedūros. P.Kopustinskas rašė straipsnius apie litą, pasisakė prieš eksperimentus finansų rinkoje, teigiamai vertino valstybinį kredito reguliavimą, kritikavo paskolų teikimą ir siūlė paskolas duoti atsižvelgiant į jų reikalingumą. P.Kopustinskas kėlė Lietuvos bankų suvalstybinimo idėją. Šis žmogus buvo diplomatas, nes sugebėjo dirbti esant ir vokiečių, ir sovietų okupacijai. Diplomatijos meno prireikė ir kuriant Lietuvos banko Kretingos skyrių“, - įsitikinęs D.Butkus.
|
|
