|
|
|
Ūkininkai lauks ministro
Vakar Kretingos rajono savivaldybės vadovai susitiko su stambiaisiais rajono ūkininkais. Renginyje dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Antanas Stonkus, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovė Gražina Poškienė, Kelių tarnybos viršininkas Artūras Meškys, Kelių policijos vadovas Algirdas Budginas, Žemėtvarkos tarnybos specialistė Danutė Grudzinskienė, kitų su ūkininkų veikla susijusių institucijų atstovai. „Prieš pavasario darbymetį sukvietėme, kad išgirstume jūsų bėdas, keliamus klausimus ir kuo mes jums galėtume padėti“, - apie susitikimo tikslą sakė rajono Savivaldybės meras Juozas Mažeika. Iš anksto neplanuotoje ir savaime susiklosčiusioje susirinkimo dienotvarkėje svarbiausi buvo melioracijos, kelių tvarkymo, žemės ir nepakankamo valdžios dėmesio ūkininkams klausimai. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas melioracijai Leonas Rimeika ūkininkų nepradžiugino: lėšų melioracijai rajonui šiemet skirta 731 tūkst. Lt, o tai yra 52 tūkst. Lt mažiau negu pernai, kai ankstesniais metais jų gaudavo gerokai per milijoną. L.Rimeikos tvirtinimu, didžioji pinigų dalis – 425 tūkst. Lt - atiteks valstybei priklausančių privedamųjų griovių priežiūrai, kurių bendras ilgis yra apie 800 km, 110 tūkst. Lt - avariniams rinktuvams remontuoti. Specialistas pažymėjo, jog turi apie 60 prašymų remontuoti rinktuvus, tačiau gaunamų pinigų užtenka ne daugiau kaip 30-čiai, todėl prašymą šiemet pateikę ūkininkai pagalbos sulauks tik kitąmet. Prašymų tenkinimo eilė sudaryta pagal pareiškimų padavimo datą. Savivaldybė neatsisakys ir Juodupėnų polderių priežiūros, nors dėl polderių reikalingumo buvo kilę rimtų abejonių. Polderių priežiūrai šiemet skiriama 30 tūkst. Lt. „Už tuos pinigus pavasarį ir rudenį galėsime palaikyti projektinį vandens lygį, kad vasarą galėtų nušienauti“, - sakė L.Rimeika. Ūkininkas Stanislovas Sandaras iš Rūdaičių užsipuolė L.Rimeiką teigdamas, kad melioracijai skirtos lėšos rajone skirstomos neteisingai, dėl ko labiausiai nukenčia Rūdaičių dirvos, kuriose greit šeimininkaus tik antys ir vieversiai. S.Sandaras pyko dėl valant griovius jų šlaituose paliktų iškirstų krūmų, trukdančių dirbti žemę. L.Rimeika tikino, jog lėšos melioracijos objektams skirstomos pagal nustatytą tvarką, pvz., griovių tvarkymui – seniūnijoms pagal jose esamą griovių ilgį. O krūmai iš griovių skleidžiami irgi tam leidžiamoje 1 m pločio griovio šlaito apsaugos zonoje. Šukiškis ūkininkas Bronius Milius buvo įsitikinęs, kad pinigai krūmams grioviuose kirsti yra švaistomi be reikalo. „Yra įmonių, kurios nemokamai krūmus iškerta, sumala ir išsiveža kaip kurą“, - sakė jis. L.Rimeika pastebėjo, jog tokie kirtėjai kol kas valo tik tuos griovius, kurie yra arti kelių. A.Stonkus buvo susirūpinęs dėl, anot jo, didžiausių melioracijos įrenginių priešų - bebrų. „Kiekvienas ūkininkas turi po „pušką“ ir gali šią problemą išspręsti“, - patarinėjo J.Mažeika. S.Sandaras pareiškė, jog ūkininkai patys pigiau ir geriau prižiūrėtų melioracijos įrenginius, jeigu šioms reikmėms skiriami valstybės pinigai atitektų jiems. G.Poškienė pastebėjo, jog Klaipėdos rajono ūkininkai užsiima šita veikla. „Savivaldybė pasirašo projektą su ūkininku, projektui skiria lėšų, o ūkininkas atsako už projekte numatytų melioracijos įrenginių priežiūrą“, - aiškino ji. Susirūpinę po pavasarinio polaidžio itin pažeidžiama kelių danga ūkininkai skundėsi kelius niokojančiais sunkiasvoriais miškovežiais. „Sustabdyti miškovežius neturime teisės. Galime tik apriboti vežti leistiną svorį“, - sakė A.Meškys, pažymėjęs, jog kai kuriuose rajono keliuose tokie ženklai jau yra pastatyti. A.Budginas ragino ūkininkus pranešti Kelių policijai apie kelius darkantį sunkiasvorį transportą. „Gavę pranešimus, pasikviesime kontrolierius su svarstyklėmis“, - pažadėjo A.Budginas. Ūkininkai sunerimę dėl nuo 2013 m. sausio pradžios įsigaliosiančios naujos žemės ir žemės nuomos mokesčių skaičiavimo tvarkos. Patenkinti, kad išsipildys jų viltys ir už žemę brangiau mokės apleistų sklypų savininkai, jie būgštauja, kad nauja tvarka gali skaudžiai kirsti per kišenę ir jiems patiems. Pagal naują tvarką Savivaldybės taryba nuspręs, kokį procentą – nuo 0,01 iki 4 – taikyti, mokestį skaičiuojant nuo žemės rinkos vertės. Šis mokestis dirbamai žemės ūkio paskirties žemei bus dar mažinamas taikant lengvatą – 0,35 koeficientą, o apleistoms žemėms lengvata taikoma nebus. Tačiau ūkininkams lig šiol neaišku, kokia bus žemės rinkos vertė. Daugelis susitikimo dalyvių pirmąkart išgirdo, kad rajono Žemėtvarkos tarnyba jau turi specialistę, kuri aiškinasi rajono apleistas žemes ir jų savininkus, nes lig šiolei už tai atsakingo valstybės tarnautojo rajone nebuvo. Neprižiūrimų žemių savininkai iš pradžių yra įspėjami, jei nereaguoja – baudžiami piniginėmis baudomis. Nemaloni ūkininkams buvo žinia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo žygį dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo ir žemę ūkininkams nuomojančių savininkų apmokestinimo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. „Didžioji dalis deklaruojamų nuomojamų plotų rajone yra be sutarčių“, - perspėjo šią žinią paskelbusi G.Poškienė. Ūkininkus suerzino ir Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Antanas Puodys, pareiškęs, jog su gamtosaugininkais važinės po ūkius ir tikrins, ar tvarkingos yra mėšlidės, kaip naudojami chemikalai. „Padėt turi, o ne gąsdinti“, - replikavo ūkininkai. „Aš jus perspėjau“, - teisinosi A.Puodys. J.Mažeikai kliuvo, kad nei jis pats, nei taryba nerodo iniciatyvos dėl iš ES mūsų ūkininkų gaunamų tiesioginių išmokų suvienodinimo su išmokomis, kurias gauna Vakarų Europos ūkininkai. Problemoms spręsti J.Mažeika ūkininkams pažadėjo balandžio mėnesį į Kretingą pasikviesti žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių.
|
|
