|
|
|
Abejoja šilumos balansinių ventilių nauda
„Jeigu daryti, tai iš esmės“,- įsitikinęs kretingiškis Petras Mieliauskas, kuris kritiškai vertina „Kretingos būsto“ raginimą daugiabučiuose namuose įsirengti šilumos balansavimo ventilius. Visą gyvenimą elektros inžinieriumi dirbęs P.Mieliauskas mano, kad pirmiausiai reikėtų atlikti svarbesnius darbus: renovuoti daugiabučius namus ir kiekviename bute įrengti autonominius šilumos apskaitos skaitiklius. P.Mieliauskas „Pajūrio naujienų“ žurnalistus pasitiko su nubraižyto savo daugiabučio namo, į kurį jis su žmona iš Palangos atsikraustė prieš šešerius metus, šilumos sistemos brėžiniu. Vyras, turintis elektros inžinieriaus išsilavinimą, išmano šilumos ūkio specifiką – jis 51 metus dirbo elektros ūkio sektoriuje ir buvo atsakingas už tokius stambius objektus, kaip kompleksas „Palangos linas“, poilsio namai „Rugelis“, vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ ir kt. „Nors tiesiogiai nebuvau atsakingas už šilumos ūkį, tačiau jis yra neatsiejamas nuo elektros ūkio – juk be elektros energijos niekas neveikia. Man tekdavo dirbti ir bendrus darbus vykdyti su šilumos ūkio meistrais, santechnikais, inžinieriais, todėl gerai žinau, kaip suprojektuotos šilumos sistemos ir kokie jų veikimo principai“,- apie savo profesinę patirtį kalbėjo 80 metų P.Mieliauskas, negalintis suskaičiuoti daugybės po visą Žemaitijos regioną išsibarsčiusių namų, kurių šilumos ir elektros sistemų įrengimu jis pasirūpino. Esminės problemos neišspręs „Šilumos balansavimo ventiliai galėtų sureguliuoti tik tai, kad tokios pačios karštos temperatūros vanduo būtų tiekiamas visoms daugiabučio namo laiptinėms – nesvarbu, ar jos yra arčiau šilumos mazgo, ar tolėliau. Tačiau šie ventiliai nesureguliuos šilumos tarp tos pačios laiptinės butų. Juk šilumos sistema, bent jau mūsų name, eina ratu – visų pirma vadinamuoju paduodamuoju vamzdžiu šiluma atkeliauja į viršutinį butą, ten palikusi dalį šilumos, grįžtamuoju vamzdžiu keliauja aukštais žemyn, kol į šilumos mazgą sugrįžta jau atvėsęs ir visiems butams šilumą atidavęs vanduo,- paaiškino P.Mieliauskas. – Bėda ta, kad jei viršutinio kaimyno buto langai yra „kiauri“, jam apšildyti reikės ir daugiau šilumos. Taigi apatinį butą pasieks vėsesnis vanduo. Be to, paduodamos šilumos kiekis priklauso ir nuo to, kelių sekcijų radiatoriai yra įrengti konkrečiame bute. Norėčiau pasiteirauti, ar kas nors domėjosi, kokia yra daugiabučio namo atskirų butų šiluminė varža? Dabar gi susidaro situacija tokia: nors pats esi butą apsišiltinęs, pakeitęs jo langus, vis tiek turi mokėti ir už tuos kaimynus, kurių butai yra netvarkingi – jiems reikiant daugiau šilumos, didesni mokesčiai už šildymą tenka viso daugiabučio gyventojams.“ Siūlo kitą išeitį P.Mieliausko įsitikinimu, teisingiausia būtų, jei kiekviename bute būtų įrengtas autonominis šilumos apskaitos skaitiklis – tuomet gyventojai patys spręstų, kiek šilumos jiems išnaudoti, ir būtų tiesiogiai atskaitingi šilumininkams. „Suprantu, kad tam reikėtų perdaryti daugiabučio šildymo sistemą. Tačiau aš laikausi nuomonės: jei ką nors daryti, tai iš esmės. Dabar gi yra vienas skaitiklis visam namui ir šilumos išlaidos skaičiuojamos visiems gyventojams vienodai pagal jų turimą buto kvadratūrą, nesvarbu, ar butas yra renovuotas, ar ne“,- kalbėjo P.Mieliauskas. P.Mieliauskui teko girdėti, kad iki 2016 metų visuose daugiabučiuose turės būti įdiegtos autonominės šildymo sistemos ir kiekviename bute bus įrengti šilumos apskaitos skaitikliai, tačiau tikslesnės informacijos pašnekovas sakė pasigendąs. Įstatymo nėra Daugiabučius namus administruojančios bendrovės „Kretingos būstas“ direktorius Pranas Dobrovolskis teigė, jog kol kas nėra įstatymų, daugiabučių gyventojus įpareigojančių įsirengti autonominius šilumos apskaitos skaitiklius. „Tai buvo tema giliems pamąstymams. Karti daugiabučių renovavimo projekto patirtis verčia abejoti, ar nebus panaši baigtis ir su planais įrengti autonominius šilumos apskaitos skaitiklius. Kol nebus įstatymo, pagal kurį juos įsirengti gyventojams būtų privalu, tol vargu ar žmonės savanoriškai sutiks su tokiomis investicijomis,- svarstė P.Dobrovolskis. – Norint įsirengti autonominius šilumos apskaitos skaitiklius, visų pirma reiktų perdaryti visą daugiabučio šilumos sistemą iš „vienvamzdės“ į „dvivamzdę“. Tai nemažai kainuotų, ir abejoju, kad iš gyventojų pavyktų tiek pinigų surinkti.“ Vis dėlto P.Dobrovolskis pritarė pastebėjimui, kad šilumos balansiniai ventiliai neišspręs problemos, kai gyventojams teks padengti didesnes šilumos sąskaitas, nes jų laiptinės kaimynai nepasirūpina savo buto apšiltinimu. „Tačiau šie ventiliai suteiks galimybę tiksliau subalansuoti šildymo sistemas, siekiant užtikrinti projektinius šilumnešio srautus, operatyviau ir veiksmingiau identifikuoti gedimus šildymo sistemose“,- teigė P.Dobrovolskis. Pasigenda gyventojų dalyvavimo „Tiek metų be šilumos balansinių ventilių gyvenome ir kas mane gali įtikinti, kad jie yra tikrai reikalingi, o ne sugalvoti verslo sumetimais? Kas gali įrodyti, kad tas ventilis tikrai kainuoja 600 Lt? Juk ir kelnių savikaina gali būti 10 Lt, o nuėjęs į parduotuvę jas rasi už 160 Lt. Ar negali būti panaši situacija ir su šiais šilumos balansiniais ventiliais? Negi gyventojams bus pateiktos ir gamintojų sąskaitos?“- klausimų virtinę iškėlė P.Mieliauskas. P.Mieliauskui kyla neaiškumų ir dėl to, kaip „Kretingos būstas“ parenka darbų vykdytojus. „Jei jie išrinkti viešojo konkurso būdu, spaudoje turėjome matyti konkurso skelbimą, jo sąlygas. Juk už atliktus darbus pinigus sumokėsime mes, gyventojai, o ne „Kretingos būstas“. Mes turime teisę domėtis, kur bus išleisti mūsų pinigai. Jeigu įvyko viešasis konkursas, vadinasi, buvo ir vokų atplėšimo etapas – kodėl gi gyventojų atstovas negalėtų jame dalyvauti ir taip pat tarti savo žodį dėl pateiktų pasiūlymų“,- svarstė P.Mieliauskas, liūdnai pajuokavęs, kad daugiabučių namų gyventojai vis dar gyveną tarybinio socializmo sąlygomis, tarsi jų būstu privalėtų rūpintis ne jie patys, o kažkas kitas. „Pagal administravimo nuostatus, namai gali išsirinkti įgaliotus atstovus,- patvirtino P.Dobrovolskis. – Per namo gyventojų susirinkimus žmonės „mitinguoja“, o kai jų paprašome išsirinkti savo įgaliotą atstovą – norinčiųjų prisiimti tokią atsakomybę nelieka. Be to, įgaliotasis atstovas turėtų gerai išmanyti namo ūkio problemas, o tokių žmonių būna nedaug.“ P.Dobrovolskis sakė sveikinąs gyventojų iniciatyvą ir mielai bendrautų su įgaliotaisiais namų atstovais – juk rasti sprendimą su keliais žmonėmis yra paprasčiau ir lengviau negu vienu kartu kalbėti su trisdešimčia. „Įgaliotas atstovas galėtų dalyvauti parenkant darbų vykdytoją, matyti, kaip vyksta konkursas, kaip vykdomi darbai“,- tikino P.Dobrovolskis. Spręs gyventojai P.Dobrovolskis teigė, kad šilumos balansavimo ventiliai daugiabučiuose namuose turi būti įrengti, vadovaujantis Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomaisiais reikalavimais, patvirtintais LR aplinkos ministro ir LR energetikos ministro 2010 metų liepą. Tad „Kretingos būsto“ darbuotojai dalyvavo susitikime su rajono Savivaldybės administracijos bei Kretingos šilumos tinklų atstovais ir aptarė darbo planą. „Pirmiausia įsirengti šilumos balansavimo ventilius pasiūlysime tiems daugiabučiams, kurių butuose šilumos temperatūros svyravimai yra didžiausi. Kiekvienam daugiabučiui parengsime lokalines sąmatas ir su jomis supažindinsime namo gyventojus per visuotinį susirinkimą“,- teigė P.Dobrovolskis. Jo teigimu, remiantis Šilumos ūkio įstatymu, rekonstruoti bei pertvarkyti šildymo ar karšto vandens sistemas daugiabučių namų bendrasavininkai privalo iš savo lėšų. „Tačiau jei gyventojai nenorės, kad jų name būtų įrengti šilumos subalansavimo ventiliai ir tam aktyviai priešinsis, mes paklusime jų valiai. Apie butų savininkų priimtus neigiamus sprendimus informuosime bendrovės Kretingos šilumos tinklai vadovus ir Kretingos rajono savivaldybę, kad vėliau nekiltų nepasitenkinimų dėl šilumos trūkumo“, - teigė P.Dobrovolskis.
|
|
