Muziejus atkurs antikinės moters skulptūrą

Kultūros ministerija Kretingos muziejui, kuris ėmėsi iniciatyvos atstatyti pirmąjį dvaro fontaną priešais rūmus bei jį puošusią antikinės moters skulptūrą, šiemet skyrė 14 tūkst. Lt.

Galutinai atkūrus fontaną su skulptūra, prie jų ketinama įrengti nedidelį amfiteatrą, pritaikytą koncertams, bei terasą su suoliukais žiūrovams.

Darbams atlikti be Kultūros ministerijos atseikėtų pinigų, 3 tūkst. Lt skirs Kretingos rajono savivaldybė, dar 4,8 tūkst. Lt prisidės pats muziejus. Tam, kad būtų atkurta autentiško dydžio bronzinė moters skulptūra, iš viso reikės apie 70 tūkst. Lt.

Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė tvirtino, kad darbai bus vykdomi etapais: šiemet ketinama išliedinti skulptūros formą - šie darbai ir kainuosiantys brangiausiai.

Vadovė priminė, kad muziejus dar 2007 m. sumanė atkurti vieną iš 5 istorinių dvaro parko fontanų su skulptūromis, kurie buvo pastatyti XIX a. pabaigoje.

Atliekant archeologinius kasinėjimus priešais dvaro rūmus, buvo ištirta 1875 – 1880 m. pastatyto fontano vieta. Nustatyta, kad fontano skersmuo buvo 7,2 m, pamatai sumūryti iš akmens. Viduryje fontano stovėjo 1,62 m aukščio alegorinė antikinės moters skulptūra, virš kurios tryško skėčio formos fontanas. Dar keturi mažesni fontanai supo skulptūrą iš šonų. Manoma, kad šį fontaną, atstatydamas per gaisrą nukentėjusius dvaro rūmus, apie 1910 – 1912 m. nugriovė grafas Aleksandras Tiškevičius ir čia įrengė gėlyną.

„Tuomet išvien su klubu „Kretingos krašto ainiai“ ryžomės telkti kultūros paveldą puoselėjančius krašto žmones ir pradėjome kaupti lėšas fontanui atkurti: atidarėme banke tikslinę sąskaitą, surengėme tris aukcionus. Juose pardavinėjome atkasto fontano griuvėsiuose rastas šimto metų senumo plytas su įmontuotais bronziniais dvaro šeimininko Juozapo Tiškevičiaus ir miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus herbais bei įrėmintas muziejaus dovanas – XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinarus ir Rusijos imperijos monetas“, - kalbėjo V.Kanapkienė.

Anot jos, pavyko sukaupti 20 tūkst. 700 Lt, - už tuos pinigus atlikti fontano projektavimo bei įrengimo darbai.

„Dabar pajudės skulptūros atkūrimo darbai. Iš pradžių norėjome, kad ji būtų iškalta iš granito, bet specialistai atkalbėjo, nes akmuo nuo vandens patamsės. Tada nusprendėme išlieti skulptūrą iš bronzos“, - teigė V.Kanapkienė.

Du mažus bronzinius skulptūros modelius patikėta sukurti klaipėdiečiui skulptoriui bei restauratoriui Vytautui Baranskui: vieną jų saugo muziejus, kitą per aukcioną už 3 tūkst. Lt įsigijo klaipėdietė verslininkė Loreta Bosienė.

Sprendžiant pagal išlikusias graviūras ir planus, dar keturios dvaro parko skulptūros su antikinėmis figūromis vaizdavo keturis metų laikus. Jos stovėjo keturiuose į geometrines figūras suskirstytuose rožynuose, kurie buvo įrėminti karpytomis gyvatvorėmis. Rožynai buvo pasodinti tuose plotuose, kur stovi bendrabučiai.

*

Vieną Kretingos dvaro parko skulptūrą „Gnomas“ grafas Aleksandras Tiškevičius padovanojo Kauno karo muziejui, kurį įkūrė mūsų kraštietis generolas Vladas Nagys–Nagevičius.

Skulptūra, vaizduojanti mažą žmogutį, laikantį uolą, iš po kurios trykšta vanduo, tapo Kauno simboliu, ją rodo ir per TV prasidedant laidai „Kauno dienos“.

„Užsiminiau kultūros ministrui Arūnui Gelūnui, kuris, beje, - kaunietis, kad tai – mūsų parko skulptūra ir kad ją sugrąžintų mums, bet šis nesileido į kalbas. Sako: Kauno miestas be jos jau nebeįsivaizduojamas“, - teigė V.Kanapkienė.

• Rašyti komentarą (1)