|
|
|
Atnaujintų gatvių šviestuvai nešviečia
Renovuotose Kretingos miesto gatvėse pastatyti nauji žibintai dūla taip ir nenušvitę, nes miesto seniūnijos biudžete šiemet skirta dar mažiau pinigų gatvėms apšviesti. Kol Lietuva išsikapanos iš ekonominės krizės, už europinius pinigus pastatyti žibintai gali surūdyti pirma laiko.
Šviestuvai - būtini Atnaujintose Taikos, S.Daukanto, Šiaulių, Šeduvos, Mėguvos, P.Paulaičio, J.Šimkaus gatvėse bei renovuotoje J.Basanavičiaus gatvės atkarpoje pastatyti keli šimtai modernių žibintų. Tačiau iš jų tedega vos keliasdešimt. Panašu, kad eikvojamos Europos Sąjungos lėšos, nors iš anksto buvo žinoma, kad šviestuvai nė nebus įjungti. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis tvirtino, jog už ES tikslines lėšas renovuojant gatves yra privalu laikytis parengtų projektų reikalavimų: „Projektų rengėjai nesivadovauja ekonominės krizės logika: nėra pinigų - nereikia nė šviestuvų ar šaligatvių. Sunkmetis praeis – laikai pagerės, tačiau naujų kabelių nebepravesi. Tektų vėl iš naujo ardyti gatvių dangą, ir tam eikvoti pinigus“. P.Černeckio žodžiais, gatvės renovuojamos, jų perspektyvą numatant ne keliems, o dešimtmečiams į priekį ir tikintis, kad ateityje žibintai visgi bus naudojami. Šviestuvai įrengiami kas 30 – 50 m, priklausomai nuo jų dydžio – atstumas įprastai turi būti 4-5 kartus didesnis už šviestuvo aukštį - bei gatvių parametrų. Už gatvių apšvietimą, patikino P.Černeckis, yra atsakinga Kretingos miesto seniūnija bei komunalininkai, kurie ir nusprendžia, kiek pagal turimas lėšas galima apšviesti gatvių, ir kuriose vietose apšvietimas yra reikalingiausias. Sumažino pinigus miestui tvarkyti Bendras Kretingos miesto gatvių ilgis yra apie 80 km. Jose įrengta 1 tūkst. 600 šviestuvų. Tačiau šią žiemą tedegė šiek tiek daugiau negu pusė – apie 900 – gatvės žibintų. Mažesnėse gatvėse šviesa tebuvo įjungta tik ties perėjomis ar autobusų stotelėmis. Nuo 23 iki 6 val. apšvietimas išvis būdavo išjungtas. Už gatvių apšvietimą sumokama iš seniūnijos biudžeto: pernai tam buvo išleista 150 tūkst. Lt. „Ateinančią žiemą Kretingos miesto gatvėse degančių šviestuvų sumažės dar labiau: jų beįjungsime apie 500 – 600. Baiminuosi, kad nebūtų taip, jog žibintų kasmet vis mažiau beįžiebsime, kol apšviestos bebus tik centrinės gatvės ir Rotušės aikštė, - nelinksmomis prognozėmis pasidalijo Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius. – Taip yra todėl, kad Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ 5-6 kartus padidino kelių priežiūros darbų įkainius, ir jos paslaugų benupirksime perpus mažiau. Todėl lėšų gatvėms tvarkyti teks imti, perskirstant visą seniūnijos biudžetą. Nukentės ir apšvietimui skirtos lėšos“. Seniūno žodžiais, pernai miestui tvarkyti iš viso buvo skirta 1 mln. 815 tūkst. Lt, o šiemetinis biudžetas – 1 mln. 569 tūkst. Lt. Iš jų gatvių apšvietimui bei šviestuvų priežiūrai pernai skirta 335 tūkst.Lt, šiemet – 294 tūkst. Lt. „Komunalininkams pabranginus darbų įkainius, tam, kad mieste galėtume taip pat, kaip ir pernai prižiūrėti tvarką, seniūnijos paskaičiavimu, reikėtų 2,9 mln. Lt. O šiemet pinigų tėra perpus mažiau, tad gatvių valymas ir jų apšvietimas stipriai nukentės“, - tvirtino S.Juknevičius. Seniūnas sakė, jog su gatvių seniūnaičiais dar pasitarsią, kaip efektyviau paskirstyti viso miesto priežiūrai paskirtas lėšas. Apšviesta „juodoji dėmė“ Mūsų rajono keliai, iš kurios pusės bevažiuotum, taip pat skendi tamsoje, išskyrus eismo salelę kelyje Šiauliai–Palanga, ties sodininkų bendrija „Ąžuolas“, bei šiame kelyje esančią sankryžą Darbėnai–Klaipėda. Už šių vietų apšvietimą sumoka valstybinė įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ iš kelių priežiūrai skirtų lėšų. Šios įmonės vyriausiasis inžinierius Kęstutis Pralgauskas paaiškino, kad tai, kuriuos kelio ruožus apšviesti, sprendžia Transporto ir kelių tyrimo institutas. „Ši įmonė renka duomenis, juos apdoroja ir teikia mums rekomendacijas. Minėta sankryža yra gana judri, todėl jos apšvietimas – būtinas. Eismo salelė ties Kvecių miškeliu patenka į „juodųjų dėmių“ sąrašą: čia yra žuvę ar sužeisti žmonės, įvyko kitų eismo nelaimių. Be to, buvo gauta raštiškų sodininkų bendrijos gyventojų pageidavimų apšviesti šį ruožą“, - kalbėjo K.Pralgauskas. Anot jo, pavojingų vietų yra ir kituose regioniniuose keliuose, kurias reikėtų apšviesti, tačiau dėl pinigų stygiaus tenka taupyti, įjungiant apšvietimą tik pavojingiausiu metų laiku. Transporto ir kelių tyrimo instituto pateiktais duomenimis, įrengus kelių apšvietimą, iki 65 proc. sumažėja eismo nelaimių, kuriose žūsta žmonės, iki 35 proc. - įvykių, kuriuose žmonės sužeidžiami, ir net iki 50 proc. - įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji.
|
|
