|
|
|
Aukų sukčiai dairosi ir internete
Vis daugiau žmonių susivilioja galimybe apsipirkti neišeidami iš namų, tačiau policija perspėja: internete klestintis virtualus turgus tampa gera priedanga ir sukčiautojams. „Viena Kretingos rajono gyventoja internetiniame puslapyje www.facebook.lt nukentėjo, norėdama už 200 Lt įsigyti batus, kurie Lietuvos parduotuvėse kainuoja brangiau. Asmuo, pažadėjęs tarpininkauti parsiunčiant prekę iš užsienio, iš pirkėjos gavęs pinigus dingo. Kita mūsų rajono gyventoja internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt norėjo įsigyti žaidimų kompiuterį už 200 Lt, tačiau nepažįstamam asmeniui pervedusi pinigus, norimos prekės taip ir nesulaukė“,- šiemet Kretingos rajono policijos komisariate pradėtus ikiteisminius tyrimus apibūdino Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja Renata Liebė. Ko gero, „nudegusių“ nuo internete tariamas prekes siūlančių sukčiautojų esama ir daugiau – ne visi nukentėję žmonės kreipiasi į teisėsaugą – jaučia gėdą, kad buvo tokie patiklūs ir lengvai apgauti arba į prarastus pinigus, ypač – jei suma nedidelė, numoja ranka, nesivargindami minti teisėsaugos institucijų slenksčių. Sukčiavimo grandinė Pareigūnai pastebi, kad dažniausiai nuo interneto sukčių nukenčia jaunesnio amžiaus žmonės, kurie yra „prisijaukinę“ kompiuterinę techniką ir jaukiai jaučiasi virtualioje erdvėje. Susižavėję internetu siūlomos prekės nuotraukomis ir maža kaina, pirkėjai drąsiai perveda pinigus, net ir – kelių tūkstančių litų sumas – į nepažįstamo asmens sąskaitą. Kretingos rajone būta atvejų, kai žmonės taip ir nesulaukė internetu nusipirkto automobilio, traktoriaus, nors už juos pinigai jau buvo sumokėti. „Išsiaiškinus, kam priklauso sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai už tariamą prekę, neretai sužinome, kad ir pats sąskaitos savininkas pateko į sukčių pinkles. Sukčiautojai pasinaudoja svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis, kad galėtų išsigryninti pinigus”,- apie tai, kaip sukčiautojai bando mėtyti pėdas, pasakojo R.Liebė. R.Liebė teigė, kad sukčius galima pavadinti nediplomuotais psichologais, kurie, kad sužinotų banko sąskaitos duomenis, paskambina telefonu ir apsimeta banko, FNTT, policijos, mokesčių inspekcijos ar socialiniais darbuotojais. Sukčiai kalba taip įtikinamai, kad jų sukurptomis istorijomis patiki net ir stiprios valios žmonės. Šio metu Kretingos rajono policijos komisariate tiriamas atvejis, kai 22 metų mergina internetinėje pažinčių svetainėje nepažįstamam asmeniui „paskolino“ savo sąskaitą, o vėliau sužinojo, kad ja pasinaudojus buvo paimta greitojo kredito paskola. „Po šio įvykio jaunuolis iš pažinčių svetainės dingo, palikdamas merginą su skolomis“,- konstatavo R.Liebė, perspėjusi, kad nepažįstamiems asmenims negalima atskleisti savo asmens duomenų: asmens kodo, banko sąskaitos numerių bei prisijungimo prie jos kodų. Vieną prekę „parduoda“ keliems R.Liebė teigė, kad dažniausiai pardavėjais apsimetę sukčiai parduodamo daikto realiai net neturi, o nuotrauką savo skelbimui nukopijuoja iš kokio nors kito tinklapio. „Tą pačią prekę sukčius tariamai parduoda iš karto keliems asmenims, o iš jų gavęs pinigus dingsta. Todėl prieš pervedant pinigus rekomenduojama pardavėjo vardą ir pavardę, slapyvardį, telefono numerį, sąskaitos numerį ar kitus turimus duomenis įvesti į interneto paieškos sistemą – taip galima surinkti informacijos apie skelbimo autorių, kitų žmonių atsiliepimus apie jį ir apsidrausti nuo apgaulės. Patarčiau vengti išankstinio atsiskaitymo už prekę internetu, na, o jei pinigai jau pervesti – reiktų išsaugoti visus turimus pardavėjo kontaktus bei dokumentus, įrodančius sandorį,- paaiškino R.Liebė. – Jei turima abejonių dėl pardavėjo patikimumo, patarčiau nerizikuoti perkant didelėmis sumomis. Be to, perkant internetu, galima įsigyti ir jau vogtus daiktus, todėl siūlyčiau būti atsargiems ir kiek įmanoma daugiau susižinoti apie prekę, pasiteirauti jos įsigijimo dokumentų.“ Pavojaus signalas – skurdi informacija Kad perkant internetu verta kuo daugiau surinkti informacijos apie pardavėją, pritarė ir Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas bei bendrovės „Pigu“ direktorius Dainius Liulys. „Galima sakyti, kad pradėti elektroninę prekybą yra gana paprasta: pakanka sukurti internetinį puslapį ir įregistruoti įmonę. Todėl tuo gali pasinaudoti ir sukčiai, kurie sukūrę fiktyvias įmones apgaudinėja klientus. Jei mus pasiekia informacija, kad kuri nors įmonė vietoj elektroninės prekybos užsiima apgaule, apie jas pranešame atsakingoms tarnyboms, - kalbėjo D.Liulys. – Apsipirkti internetu yra labai patogu – prekę galima išsirinkti pačiu patogiausiu laiku ir neiškeliant kojos iš namų. Tačiau pirkėjams visada patariame atkreipti dėmesį į tai, kokius duomenis apie save tinklapyje pateikia įmonė: ar ji įregistruota, koks jos juridinis statusas, koks įmonės kodas, kokia jos veiklos istorija ir t.t. Be to, įmonės tinklapyje turi būti nurodyti kontaktai, kuriais būtų įmanoma susisiekti. Svarbu ir tai, kokių duomenų įmonė prašo iš pirkėjo, kokius atsiskaitymo būdus už prekę jam pasiūlo – jų turi būti ne vienas. Verta pasidomėti, kokie klientų atsiliepimai apie įmonę ir galų gale, kaina už prekę negali būti nelogiškai maža.“ D.Liulys pataria, jei yra abejonių dėl pardavėjo patikimumo, už prekę atsiskaityti tik grynais, ją atsiimant. Teisių daugiau negu paprastoje parduotuvėje Su atvejais, kai žmonės nukenčia nuo „internetinių“ prekiautojų, susiduria ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas paaiškino, kad vartotojai, pirkdami elektroninėje erdvėje, turi daugiau teisių negu pirkdami įprastoje parduotuvėje, nes jie įsigyjamų daiktų negali nuodugniai apžiūrėti. „Vartotojai turi teisę užsakytą prekę gauti laiku - ne vėliau kaip per 30 dienų nuo užsakymo dienos, jeigu sutartis nenumato kitaip. Vartotojas, laiku negavęs užsakytos prekės, turi teisę jos atsisakyti ir susigrąžinti pinigus. Be to, gavęs prekę, vartotojas turi teisę per 7 darbo dienas jos atsisakyti nenurodydamas priežasties. Šiuo atveju vienintelis mokestis tegali būti tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos. Tačiau jei pardavėjas nepakankamai aiškiai informavo apie produktą, jo kainą, pristatymo ir apmokėjimo sąlygas, prekių atsisakymo sąlygas, pirkėjas atsisakyti sutarties ir prekės gali per 3 mėnesius nuo jos gavimo. Persigalvoti negalima tik dėl tokios prekės, kuri įsigyta interneto aukcione ar pagaminta pagal specialius pirkėjo nurodymus arba prekė yra greitai gendanti“,- paaiškino V.Ūsas. Pardavėjas, gavęs vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti daiktą ir grąžinti pirkėjui už jį sumokėtus pinigus. Vartotojas negali atsisakyti sutarties tik tokiu atveju, jeigu ji sudaryta dėl garso ir vaizdo kūrinių bei fonogramų, kompiuterinių programų tiekimo, kai vartotojas pažeidė pakuotės apsaugas, laikraščių, žurnalų ar kitų periodinių leidinių tiekimo; dalyvavimo žaidimuose ar loterijose. Tačiau, pasak V.Ūso, vartotojams apginti savo teises ne visada paprasta – jei interneto svetainėse pateikta tik ribota informacija apie pardavėją, neaišku, kur pirkėjui kreiptis dėl iškilusių problemų.
|
|
