|
|
|
Nesutelpa po vienu stogu
Dar nespėjus nudžiūti dvejus metus trukusios Raguviškių kultūros filialo rekonstrukcijos dažams, prasidėjo pastato dalybos: kultūrininkai tikisi, kad filiale kaimas atgims ir pastatas klegės nuo saviveiklininkų bei renginių lankytojų, bet atnaujintame pastate norėtų įsikurti ir Žalgirio seniūnija. Rajono vadovai siūlo ekonomišką sprendimą: iš brangiai Savivaldybei kainuojančio seniūnijos pastato darbuotojų kabinetus perkelti į renovuotą kultūros filialo pastatą. Kultūrininkai gi šiame pasiūlyme įžvelgia jų veiklos stabdymą. „Įsikelti į naujas patalpas norime tik dėl vienos priežasties – mąstome, kaip gyventi ekonomiškiau, juk seniūnijos pastatas yra išlaikomas iš visų mūsų, mokesčių mokėtojų pinigų. Seniūnijos kabinetai yra šildomi elektra. Koridorių nešildome: žiemą valytoja net negalėjo juose valyti grindų – vanduo tuoj sušaldavo į ledą. Tokiomis sąlygomis seniūnijos gyventojams, atėjusiems tvarkyti reikalų, tenka laukti prie kabinetų. Šiems per mėnesį apšildyti išnaudojame apie 5 tūkst. kilovatvalandžių elektros. Už ją sumokame 2 tūkst. 500 litų. Per metus vien šildymui reikia daugiau negu 13 tūkst. litų. Renovuotame kultūros filiale šildymas bus gerokai pigesnis – šildoma granulėmis, pastatas yra apšiltintas“, - įsitikinęs Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas. Jo nuomone, persikelti į filialo pastatą būtų teisinga ir dėl to, kad ten seniūnija veikė iki renovacijos – vietos iki tol visiems užteko.
„Niekas iš kultūrininkų patalpų atimti nenori. Mano nuomone, vieni kitiems netrukdytume: seniūnija dirba nuo ryto, o repeticijos, renginiai vyksta jau po darbo, vakare, savaitgaliais. Salės, fojė, parodų salės juk mums nereikia. Užtektų trijų kabinetų. Po renovacijos pastate yra įrengti 5 kabinetai. Vienas, be jokios abejonės, turi būti kultūros filialo vadovui. Dar vieno reikėtų ne po visą etatą dirbančioms dviem meno vadovėms. Šiuo metu kiekvienai meno vadovei yra skirta po kabinetą, jį turi net valytoja“, - stebėjosi B.Talmontas. Pasak jo, jei kultūrininkams iš tiesų yra reikalinga turėti daugiau kabinetų, galima rasti racionalų sprendimą. Jis filialo darbuotojams siūlytų palikti keturis kabinetus, į vieną iš dviejų vien tik dekoracijoms skirtų kabinetų įkeldinti porą seniūnijos darbuotojų, o kitus du reikalingus kabinetus suformuoti antrame aukšte esančiame fojė. Siūlymams į filialą įkelti seniūniją prieštarauja filialo vedėjas Mindaugas Retkus. „Atsirado naujos patalpos ir staiga visi panoro į jas įsikelti. Juk kabinetų nepadaugėjo. Vietos reikia ne man – kabinetų, kitų patalpų reikia bendruomenei, seniūnijos gyventojams“, - įsitikinęs M.Retkus. Kultūrininkų planus atgaivinti kultūros filialą skeptiškai vertina ir B.Talmontas, ir Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė. „Raguviškių kaimui kultūros filialas yra per didelis. Apie tai, kas praeityje sukūrė nelogišką projektą ir jį priėmė, nesinorėtų kalbėti. Tačiau dabar reikia ieškoti išeities. Visą parą šildomas pastatas dienomis tikrai yra tuščias, nemanau, kad žmonių padaugės. Todėl būtų daug ekonomiškiau, jei dieną pastate veiktų seniūnija, vakare vyktų repeticijos – pastatas taptų gyvas“, - įsitikinusi J.Vaickienė. B.Talmontas pastebėjo, kad bent iki šiol Raguviškių bendruomenė nebuvusi labai aktyvi, renginiai nestebindavo lankytojų gausumu. Nors Žalgirio seniūnijoje yra 3 tūkst. 440 gyventojų, Raguviškių kultūros namais naudojasi tik Raguviškių ir Dupulčių gyventojai. Aplinkiniai kaimai – Budriai, Baubliai, Jokūbavas – turi savo kultūros filialus. „Raguviškiuose buvo registruoti 405 gyventojai. Filialo darbuotojai tikisi, kad renovuotame pastate bus daugiau lankytojų, švenčių dalyvių, kad renginiai bus labai aukšto lygio. Dabar yra tik darbo pradžia, todėl palauksime – kas čia žino, gal kultūrininkams pavyks kultūros namus atgaivinti. Jau nebesitikime, kad šią vasarą galėsime įsikelti į naujas patalpas. Beje, paskelbus renovaciją, turėjome išsikraustyti vos per kelias dienas į apleistus kabinetus“, - pasakojo B.Talmontas. M.Retkus kultūros filialui turi labai aiškią viziją. Vedėjas yra įsitikinęs, kad filialas turi būti skirtas ne tik kultūros renginiams. „Be jokios abejonės, bandysime aktyvinti kultūrinę veiklą. Kol vyko renovacija, teko atsisakyti įdomių paskaitų, koncertų. Dabar galėsime kviestis tikrai aukšto lygio atlikėjus, lektorius – salė yra moderni, garso aparatūra ir apšvietimas – puikūs. Patalpose galima rengti pamaldas, jei reikia - šarvoti mirusius, išnuomoti politikams, rengti nemokamus kino seansus. Planų yra labai daug. Svarbiausia, kad mums leistų įsibėgėti – rezultato reikalauja tuoj pat, tačiau jam pasiekti reikia laiko“, - kalbėjo M.Retkus. Jo pusėje yra ir Raguviškių bendruomenė, kuri taip pat ketina aktyvinti savo veiklą – tam ketinama išnaudoti filialo patalpas. „Bendruomenė turėjo patalpas seniūnijoje, bet jos mažos, nepritaikytos. Dabar turime planų filiale įkurti maldos namus, į veiklą įtraukti jaunus žmones. Kartu su kultūrininkais turime didžiulių planų. Norime rengti edukacinius renginius, perduoti tradicijas“, - kalbėjo Raguviškių bendruomenės pirmininkė Audronė Miliuvienė. Tačiau ir rajono vadovai, ir B.Talmontas patvirtino, kad bendruomenė rimtų argumentų, kodėl prieštarauja seniūnijos įkeldinimui į kultūros filialą, taip ir nepateikė. „Bendruomenė patalpų nori savo reikmėms – bet seniūnija tikrai netrukdytų, jei bendruomenė darytų susirinkimus salėje, žiūrėtų filmus ir panašiai“, - įsitikinęs B.Talmontas. Tokios pat nuomonės laikosi ir J.Vaickienė – anot jos, bendruomenės prieštaravimas yra nesuprantamas. „Juk seniūniją iškeldinti norisi būtent dėl pačios bendruomenės – ar ne gyventojams reikia eiti tvarkyti reikalų. Ar geriau sėdėti tamsiame šaltame koridoriuje, ar šiltose, naujose patalpose, kuriose vietos, daugelio nuomone, tikrai užtektų visiems“, - sakė J.Vaickienė. Su Raguviškių bendruomene susitikęs Kretingos rajono meras Juozas Mažeika kalbėjo, kad jis, kaip ir seniūnas, nenori priešinti bendruomenės, tačiau sprendimą vis tiek teks priimti. „Ir seniūnijos, ir kultūros filialo pastatai priklauso Savivaldybei. Seniūnija, kultūros namai yra ta pati bendruomenė, todėl nėra dėl ko kiršintis. Ką daryti su seniūnija, spręs Savivaldybė. Nebūsime buldozeris, tačiau kultūros filiale yra didelės patalpos, kurias derėtų išnaudoti, padaryti tarsi daugiafunkcinį centrą. Kultūrininkų nespausime – tegu parodo, kokie jų planai, ką jie gali. Skubotų sprendimų nepriimsime“, - žadėjo J.Mažeika. Jo nuomone, seniūnijos, kultūros filialo, bendruomenės buvimas viename pastate turėtų sutvirtini bendruomenę ir ją suaktyvinti. „Bendruomenės, filialo vedėjo argumentas, kad įkėlus seniūniją jie vieni kitiems trukdys, nėra rimtas. Duok, Dieve, kad kultūrininkai išnaudotų viską, ką jie turi“, - sakė J.Mažeika. Kadangi renovacijai lėšos buvo skirtos tik kultūros filialui, nusprendus įkeldinti seniūniją, Savivaldybė turėtų sumokėti už tuos kabinetus, kuriuos pritaikytų seniūnijos reikmėms. Vis dėlto, tai apsimoka labiau, negu seniūniją išlaikyti sename pastate. “Už tai, kad į kultūros filialą būtų įkeldinta seniūnija, apie 30 tūkst. Lt, kuriuos Europos Sąjunga skyrė filialo renovacijai, tektų grąžimti. Tačiau šis nuostolis atsipirktų, nes senojo seniūnijos pastato nebereikėtų šildyti elektra. Tie 30 tūkst. litų niekur nepradings – juos galėsime panaudoti kitiems projektams. Jei Plėtros taryba pritars, pradėsime derinti veiksmus, domėtis, kiek iš tiesų reikės grąžinti, kaip pertvarkyti patalpas“, - sakė J.Vaickienė.
|
|
