Ilgaamžiškumo paslaptis – humoras ir meilė darbui

Šiandien Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas pasveikins 90-metį atšventusį Joną Galdiką. Daugiau negu pusę amžiaus Darbėnuose gyvenantis ilgametis išdavė, kad sveiko ir ilgo gyvenimo paslaptis yra labai paprasta - mėgstamas darbas ir geras humoro jausmas.

Salomėją ir Joną Galdikus šiandien aplankė Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas – jis J.Galdiką pasveikino su 90-mečiu.

Mirktelėjęs akį senolis prisipažįsta, kad net nepajutęs, kaip 90-metis atbildėjęs į jo gyvenimą.

„Atrodė vis dvidešimt ir dvidešimt. Atsikeliu vasario 24-osios rytą ir - jau 90. Taip greitai prabėjo tos dienos. Jėgų jau mažiau, bet gyvenimo džiaugsmo ir noro gyventi tikrai nesumažėjo. Norintiems sulaukti mano metų galiu išduoti ir dar vieną paslaptį - senstant visai gerai kasdien išgerti šiek tiek geros naminės degtinės. Tik šiukštu ne per daug – užtenka 50 gramų prieš miegą. Ir kraujotakai gerai, ir miegas saldesnis, o ir galvos neskauda“, - kalbėjo J.Galdikas.

Keletą metų prieš pensiją dirbęs kelininku, J.Galdikas su didžiausia meile prisimena darbą, kuriam atidavė 20 savo jaunystės metų.

„Esu gimęs Tūbausiuose, vėliau atsidūriau Kretingoje – dirbau kariniame komisariate. Iki tol, kol vienas žmogus pasiūlė dirbti Kretingos kepykloje. Buvau bemokslis, duonos gyvenime nekepęs, tačiau pradėjau dirbti, vėliau išvažiavau pusmečiui mokytis į Kėdainius. Ten tapau kvalifikuotu kepėju“, - savo jaunystę prisiminė J.Galdikas.

Kepėju jis dirbo Kretingoje, vėliau – Palangoje, galiausiai – Darbėnuose. Tais laikais kelias tonas tešlos per dieną tekdavo išmaišyti ir rankomis. Tačiau savo darbu J.Galdikas niekada nesiskundęs.

„Jei nori dirbti, joks darbas nėra sunkus. Kokybiško gyvenimo paslaptis ir yra mėgstamas darbas ir noras dirbti. Taigi nė karto nesiskundžiau, kai visai Kretingai kepiau duoną, pyragus, riestainius“, - pasakojo J.Galdikas.

Per dieną jis iškepdavo iki 2 tonų duonos. Todėl namuose kepimo paslaptimis nebesidalindavo – virtuvėje galėdavo reikštis metais už jį jaunesnė žmona Salomėja.

„Gyvenimo vingiai nenuspėjami ir įdomūs. Nuo pat gimimo gyvenau Darbėnuose – mano tėvai turėjo kepyklą, vėliau - mėsinę. Matydavau, kaip duoną kepa tėvas, brolis, pati kepinius pardavinėdavau parduotuvėje. Ir vyrą štai gavau kepėją“, - juokėsi 89-erių S.Galdikienė.

Ji prisiminė, kaip jos jaunystės laikais, kol dar nebuvo susituokusi su J.Galdiku, Darbėnuose veikė net trys duonos kepyklos. Į miestelį atvažiavęs vyras iš Aukštaitijos S.Galdikienės tėvui pasiūlė sandėrį: mėnesį mokysiąs kepti ir po kiek laiko Darbėnuose beliksianti viena kepykla, konkurentų nebebūsią.

„Už verslo paslaptis aukštaitis paprašė 300 litų. Tais laikais tiek kainavo trys karvės. Tėvas ilgai svarstė. Tačiau pasiūlymą priėmė – aukštaitis visą mėnesį dirbo mūsų kepykloje, mokė tėvą ir brolį. Išmokė kepti tokius skanius gaminius, kad po kiek laiko miestelyje iš tiesų nebeliko konkurentų. Deja, viską sugriovė karas“, - pasakojo S.Galdikienė.

Tačiau penkis vaikus užauginę sutuoktiniai, šiandien sulaukę pasveikinimo iš seniūnijos, į praeitį nesižvalgo ir sako, kad blogų dienų buvę mažai – svarbu į gyvenimą žvelgti šviesiomis akimis.

• Rašyti komentarą (2)