Nuo paplūdusių gatvių gelbsti tik grįžęs šaltis

Taikos gatvės pabaigoje, beveik prie miesto ir Dupulčių ribos gyvenantys kretingiškiai pagalbos neprisišaukia niekur – vos tik didesnė liūtis ar atlydys, kelias patvinsta ir nenuslūgsta kelias dienas. Kodėl taip įvyksta ir ką reikia daryti, gyventojai domėjosi seniūnijoje, „Kretingos vandenyse“, tačiau atsakymų gauti jiems taip ir nepavyko.

Taikos gatvės gyventojai prasidėjus atlydžiui į gatvę pėsčiomis išeiti nebegali – vanduo nenuslūgsta kelias dienas.

Po staigaus atlydžio vanduo Taikos gatvėje nuseko, o jo likučius vėl sukaustė šaltis. Panašu, kad tik tokios „pagalbos“ ir tegali tikėtis kretingiškiai, kai pavasarį ar po didelių liūčių patvinsta gatvės.

„Kai prasideda žiemos atlydys, į vandentiekio tinklus patenka labai didelis kiekis vandens. Tinklai nebespėja kritulių susemti ir vanduo išsilieja. Kretingos mieste turime dvi nuolat per atlydį ar liūtis paplūstančias vietas. Tai – Taikos gatvės pabaiga ir tiltas prie lurdo, Vilniaus gatvėje“, - sakė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius.

Jis patvirtino, kad jokios pagalbos nepatogumus patiriantiems gyventojams suteikti neįmanoma – belieka laukti, kol vanduo nuslūgsta savaime.

„Vanduo įprastai pasitraukia per dieną ar dvi – tai normalu. Neįmanoma, kad tirpstant dideliam kiekiui sniego ar smarkiai lyjant gatvėse iš karto neliktų vandens“, - kalbėjo G.Valinevičius.

Pasak jo, gatvės netvintų tik tuo atveju, jei mieste būtų pakloti nauji, didesnio diametro tinklai, galintys priimti didesnį kiekį vandens. Tam reikalingos milžiniškos investicijos.

„Yra ir kita problema: mieste lietaus kanalizacijos tinklai yra seni, jų eksploatacijai yra skiriamas labai menkas finansavimas. Kanalizacija užsikemša, ją derėtų valyti dažniau. Belieka tik ramintis tuo, kad tokių potvynių, koks buvo Taikos gatvėje praėjusią savaitę, būna retai – per itin stiprias liūtis ir atlydį“, - sakė G.Valinevičius.

Taikos gatvėje gyvenantys kretingiškiai įtaria, kad problema gali slypėti ne tik senuose lietaus kanalizacijos tinkluose. Gyventojai spėja, kad gali būti sugedusi melioracijos sistema.

Tačiau Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Leonas Rimeika patikino, kad melioracijos drenažai yra nutiesti tik kaimiškose rajono vietovėse.

„Melioracijos drenažai yra tik miesto pakraščiuose – prie „Žemaitijos“ sodų, taip pat vadinamajame Lapyne. Kaimo vietovėse melioracijos drenažai yra žemės ūkio paskirties ir vanduo turi nuslūgti per 2-3 paras. O kol iš žemės neišėjęs įšalas, vanduo apskritai į drenažą nepatenka. Miesto gatvėse norint išvengti potvynių, reikėtų įrengti specialius statybinius melioracijos drenažus. Jiems esant vanduo nuslūgsta daug greičiau“, - teigė L.Rimeika.

Nors praėjusią savaitę gatvės ir šaligatviai tyvuliavo vandeniu, buvo nepraeinami ir neišvažiuojami, situacija ekstremalia nebuvo pripažinta.

„Potvynių, liūčių problemą aptariame visuose susitikimuose su specialistais. Tačiau atlydys ekstremaliai situacijai nepriskiriamas. Prieš gamtą nieko nepadarysi. Artėjant atlydžiams ir liūtims, įspėjame bendrovę „Kretingos vandenys“ – jie yra atsakingi už tinklus, privalo juos prižiūrėti. Vandentiekininkai turi vandenį nutekinti, atkimšti užsikimšusią lietaus kanalizaciją“, - sakė Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

Ekstremali situacija rajone yra skelbiama tik tada, kai prasideda potvyniai upėse. Ekstremali situacija skelbiama, kai Akmena pakyla iki 4,2 metro, Minija – 5,2 metro.

• Rašyti komentarą (0)