|
|
|
Po gaisro: gyvenimą tenka kurti iš naujo
„Vyras begalėjo tik rankomis skėsčioti, matydamas, kaip liepsnos laižo mūsų namą. Nežinau, kaip jis iš viso atlaikė tokią situaciją“, - su ašaromis pasakojo 53 metų Onutė Gricienė, kuri su savo sutuoktiniu 59 metų Antanu liko be namų – juos supleškino gaisras. „Sulaukėme tokio amžiaus, kai galėjome džiaugtis gyvenimu: susikūrėme namus, užauginome tris vaikus, kurie sukūrė gražias šeimas ir mus apdovanojo anūkais,- pasakojo O.Gricienė. – Dabar viską turime pradėti nuo nulio.“ Namų neteko per valandą Net ir praėjus kelioms dienoms po gaisro, Onutei ir Antanui Griciams buvo sunku kalbėti apie šeimą ištikusią bėdą, o juolab – savo išgyvenimais pasidalinti viešai. „Kaip kalbėti apie tai, kad nieko nebeturi, kad likai vargšas. Man gėda prašyti žmonių pagalbos. Bet neturiu kitos išeities. Ne be reikalo sakoma, kad vagis nors sienas palieka, o ugnis sunaikina viską. Dabar nežinau, nė nuo ko gyvenimą pradėti“,- atviravo O.Gricienė, kuriai liko tik tie daiktai, kuriuos buvo pasiėmusi į darbą – moteris dirba žuvies įmonėje Kretingoje. Jokio turto išnešti iš degančio namo, kurį Griciai buvo prieš dešimtmetį įsigiję Rubulių kaime esančioje sodininkų bendrijoje „Minija“, nespėjo ir tuo metu namuose buvęs šeimininkas. Išgirdęs keistą traškesį, A.Gricius keliskart patikrino užkurtą krosnį – nei ši, nei dūmtraukis nebuvo įkaitę, atrodė, kad viskas yra gerai. Tik išėjęs į kiemą ir pašėręs triušius vyras pakėlė akis į stogą ir pamatė, kad pro plyšį šalia kamino rūksta dūmai. Liepsnos namą apėmė bematant ir per gerą valandą iš jo beliko tik nuodėgulių krūva. Pagalbą prisišaukė sunkiai A.Griciui buvo beprasmiška prisiskambinti pagalbos tarnyboms – sodininkų bendrijoje, ypač artėliau miško, kur ir gyveno Griciai, nėra mobiliojo ryšio. Tad įprasta, kad „Minijos“ gyventojai, norintys kam nors pasiskambinti, laksto po bendriją ieškodami aukštesnės vietos ir telefonais gaudydami ryšį. Kai A.Griciaus kaimynei galų gale pavyko prisiskambinti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 – teko ilgai aiškinti operatorei, kur kilo gaisras, nes ši tikino savuose žemėlapiuose tokio Rubulių kaimo nerandanti. Į vietą atvykus ugniagesiams, Gricių namo stogas jau liepsnojo atvira ugnimi, pražudžiusia visą šeimos turtą. „Girdėdavau žmonių atsiliepimus, kad su numeriu 112 žmonės neretai turi problemų. Todėl ne kartą susimąstydavau, kad reikia turėti susirašius pagalbos tarnybų vietinius numerius – kad tiesiai galėtum paskambinti į Kretingos gaisrinę, policiją ar greitąją. Vietiniai kur kas greičiau atvyktų pagalbon ir iš karto suprastų, kur kas atsitiko“,- įsitikinusi O.Gricienė. Gaisras kilo dėl netvarkingo kamino Gaisrui nudeginus namus, A.Gricius galėjo savo akimis įsitikinti – prieš dešimt metų nusipirktame name kaminas buvo įrengtas netinkamai.
„Mane tarsi nuojauta persekiojo: keliskart pardavėjų paklausiau, ar viskas gerai su kaminu, ar jis tvarkingai įrengtas. Mane užtikrino, kad problemų nebus, o kaip yra iš tikrųjų, neišardęs sienų negalėjau matyti. Dabar akivaizdu: pastogėje buvo pastatytas tik kamino įdėklas, jis nebuvo apmūrytas – dėl to ir kilo gaisras,- su apmaudu kalbėjo A.Gricius, kuris pavyzdingai pasirūpindavo laiku iš kamino išvalyti suodžius. – Man visada buvo neramu dėl to kamino, šią vasarą žadėjau jį perdaryti. Nespėjau.“ A.Griciui graudu darosi ir pagalvojus, kas būtų buvę, jei gaisras būtų kilęs naktį. „Gyvi nebūtumėme likę – mūsų miegamasis prie pat tos vietos, kur buvo gaisro židinys“,- sakė A.Gricius, žvelgdamas į supleškinto namo likučius. Sujaudino žmonių geranoriškumas Griciai apmaudžia klaida vadina tai, kad jie namo nebuvo apdraudę, o santaupų šeima neturėjo – O.Gricienė tik neseniai gavo darbą žuvinėje, o A.Gricius šiuo metu yra bedarbis. Tad dabar nuo gaisro nukentėjusi šeima tegali tikėtis vienkartinės Savivaldybės pašalpos. Gricių šeima yra tvirtai įleidusi šaknis Kretingos rajone – O.Gricienė kilusi iš Juodupėnų, A.Gricius – iš Grūšlaukės, mūsų rajone gyvena ir jųdviejų dvi dukterys bei sūnus su šeimomis. Tad apie nelaimę išgirdę šeimos narių esami ir buvę bendradarbiai, bičiuliai, pažįstami neraginami suskubo pagelbėti Griciams. Jų skambučiai pasiekė ir „Pajūrio naujienų“ redakciją – kaip tvarkingą ir padorią šeimą Gricius apibūdinę žmonės išreiškė viltį, kad nelaimės ištiktiesiems pagelbės ir laikraščio skaitytojai. „Netikėjome, kad tiek daug gerų žmonių yra – esame labai visiems dėkingi: ir už guodžiančius žodžius, ir už materialinę pagalbą“,- sakė O.Gricienė. Iš karto po gaisro kelias dienas pagyvenę savo dukters Kristinos Rudienės namuose sodininkų bendrijoje „Akmena“, savaitgalį Onutė ir Antanas Griciai persikėlė į kitus laikinus namus – pastogę jiems pasiūlė kaimynas, užleidęs savo neseniai pastatytą namą toje pačioje gatvėje, „Minijos“ bendrijoje. „Žmogus pats atėjo ir mums pasiūlė ten laikinai pagyventi. Mums tai labai didelė pagalba – gyvendami šalia savo namo, tikimės jį po truputį atstatyti – labai norėtume didžiuosius statybinius darbus padaryti iki balandžio, nes paskui žentai išvyks į užsienį ir nebegalės mums pagelbėti,- pasakojo O.Gricienė. – Vaikai mums labai padeda, bet savo darbu. Prisidėti dar ir materialiai jie neturi iš ko: dirba paprastus darbus ir „nuo algos iki algos“. Tad Onutė ir Antanas Griciai būtų be galo dėkingi, jei atsirastų galinčių ir norinčių jiems pagelbėti – galbūt kas nors turi atliekamų statybinių medžiagų ar galėtų suteikti materialinės paramos.
|
|
