Akreditavimo nuostatai - nerealūs
Kad susidarytų realų vaizdą, kokia padėtis yra šalies savivaldybėse, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) paprašė savivaldybių tarybų narių nuomonės bei pasiūlymų esamai situacijai taisyti ir gerinti.
Į šį kvietimą atsiliepė ir mūsų rajono Savivaldybės tarybos Švietimo komitetas, kurio narių nuomonę apibendrino komiteto pirmininkas Darius Petreikis.
„Pats laikas skambinti pavojaus varpais: jeigu ir toliau bus tęsiama numatyta mokyklų tinklo pertvarka, kaimuose neliks vidurinių mokyklų bei gimnazijų. Apie tai prašnekusios Lietuvos savivaldybės jau numano, jog pritaikius mokinio krepšelio metodikos pakeitimus, bus priverstos naikinti kaimo mokyklas“, - teigė D.Petreikis.
Mūsų rajono kaimiškosiose vietovėse šiuo metu yra likusios 2 vidurinės mokyklos, kurios pagal dabar jose esantį mokinių skaičių neturi jokių galimybių suformuoti po dvi XI ir XII klases, kuriose mokytųsi po 44 mokinius, kaip to reikalauja vidurinio ugdymo akreditavimo nuostatai. Tai – vienintelė problema, trukdanti šioms vidurinėms mokykloms 2015 m. akredituotis ir siekti gimnazijos statuso.
„Akreditavimo nuostatų reikalavimai yra nerealūs, nes ir praeityje, kai mokinių skaičius buvo gerokai didesnis, šios mokyklos nėra turėjusios paralelinių XI klasių, kuriose būtų buvę daugiau kaip 40 mokinių. Palikus ir toliau galioti šiems nuostatams, grėsmė iškyla ir jau akredituotoms kaimo gimnazijoms, nes mokinių skaičius kaimo vietovėse mažėja ir labai greitai iškils sunkumų sudarant dvi klases su 44 mokiniais“, - problemą įvardino rajono tarybos narys.
Švietimo komiteto vardu jis LSA siūlo inicijuoti teisės aktų pataisas, kurios leistų kaimo vidurinėms mokykloms, esančioms vienintelėmis ugdymo įstaigomis kaimo vietovėje, dalyvauti vidurinio ugdymo programos akreditacijoje turint tik vieną XI klasę. Tokia pat nuostata turėtų būti taikoma formuojant vienuoliktas klases ir jau akredituotose kaimiškose ir mažų miestelių gimnazijose. Dar vienas pasiūlymas – kaimiškosioms vidurinėms mokykloms bei gimnazijoms numatyti išimtį: jeigu liktų galioti nuostata, kad būtinai turi būti dvi klasės, - mažinti privalomų mokinių skaičių nuo 44 iki 32-34 mokinių.
Būtina peržiūrėti metodiką
Pagal šiuo metu galiojančią Mokinio krepšelio (MK) metodiką Kretingos rajono ugdymo įstaigoms trūksta beveik 1,5 mln. Lt – MK neužtenka ne tik nedidelėms pagrindinėms bei vidurinėms mokykloms, bet ir visoms gimnazijoms: iš 17 rajono mokyklų, kurių steigėjas yra Kretingos rajono savivaldybė, MK trūksta 14 mokyklų, arba 82 proc. ugdymo įstaigų.
„Šie skaičiai įrodo, kad dabartinė mokinio krepšelio skaičiavimo metodika yra ydinga. Savivaldybių asociacijai siūlome inicijuoti, kad mokinio krepšelis palaipsniui būtų didinamas, kol jis pasieks lygį, turėtą iki krizės. Būtina peržiūrėti metodiką ir inicijuoti pakeitimus: nenormalu, kai nerealūs koeficientai yra nustatyti pagal mokinių skaičių. Savivaldybių asociacijai pateikėme pavyzdį: mokyklai, turinčiai 305 mokinius, mokinio krepšelis skaičiuojamas pagal tą patį koeficientą, kaip ir mokyklai, turinčiai beveik 500 mokinių. Manome, kad mažesnį mokinių skaičių turinčioms pradinėms ir pagrindinėms kaimo mokykloms reikėtų nustatyti didesnius koeficientus, kad jos galėtų vykdyti ugdymo programą“, - komiteto narių nuomonę perteikė D.Petreikis.
LSA įžvelgia, kad skaudžių pasekmių ugdymo procesui turės ketinimas nuo rugsėjo 1 d. dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus iš mokinio krepšelio lėšų paimti 30 mln. litų. Todėl ir LSA, ir mūsų rajono Savivaldybės švietimo komitetas pasisako už tai, kad MK lėšos neturėtų būti panaudojamos kitų sričių poreikiams tenkinti – tas lėšas būtina panaudoti MK didinti.
