|
|
|
Mokytojų streikas rajone didesnio masto neįgijo
Nors respublikos žiniasklaidoje ir nuskambėjo mintis, jog per įspėjamąjį dviejų valandų mokytojų streiką buvo aktyviausi Žemaitijos regiono pedagogai, mūsų rajono mokyklose streikas didesnio masto neįgijo. Kretingoje streikavo dviejų – Simono Daukanto pagrindinės ir Marijono Daujoto vidurinės – mokyklų pedagogai, savo pritariamąją nuomonę „Pajūrio naujienoms“ išsakė dvi Pranciškonų gimnazijos mokytojos. Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje įspėjamajame streike dalyvavo 39 tądien dirbę mokytojai, Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje – visi pedagogai. Įspėjamąjį pedagogų streiką surengusi Lietuvos švietimo profesinė sąjunga iškėlė tris esminius reikalavimus, į kuriuos turėtų atsižvelgti Lietuvos Vyriausybė. Pedagoginė bendruomenė reikalauja nemažinti mokinio krepšelio dalies, skirtos savivaldybėms: mokytojai neprašo papildomo finansavimo, tačiau reikalauja teisingesnės dabar skiriamų pinigų paskirstymo sistemos. Mokytojų netenkina naujoji jų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija – pedagogai nenorėtų, kad ji būtų priimta nesusitarus, todėl reikalauja kuriam laikui atidėti šios koncepcijos metmenų priėmimą. Reikalaudami socialinio saugumo, pedagogai pasisako už 18 kontaktinių valandų pedagoginio krūvio įteisinimą. Kadangi mokyklų direktoriai nėra įpareigoti užtikrinti konkretaus krūvio ir net neprašo mokytojo sutikimo dėl krūvio mažinimo, svarstoma, kodėl ta norma negali būti įrašyta į mokytojų darbo užmokesčio tvarką reglamentuojančius dokumentus. Vyriausybei nepatenkinus pedagogų keliamų reikalavimų, profesinės sąjungos atstovų teigimu, bus organizuojamas neterminuotas streikas, kuris gali įvykti bet kada – net ir per valstybinius egzaminus. Mažėja reali alga Simono Daukanto pagrindinės mokyklos pedagogė Rūta Mikutienė teigė, jog mokytojus tenkintų, jeigu bent dalis keliamų reikalavimų būtų įvykdyta. „Situacija iškart pasikeistų į gera. Mums rūpi tai, jog savivaldybėms yra sumažinta mokinio krepšelio lėšų dalis – teisybę reikėtų atstatyti, - kalbėjo R.Mikutienė. – Mūsų mokyklai būtina sutaupyti beveik 90 tūkst. Lt, ir tai nedidelei mokyklai yra gana daug. Jau dabar mokyklos mokytojai žino, jog reali alga nuo vasario 1 dienos mažėja nuo 50 iki 200 Lt. O kur dar sumažintos lėšos mokymo priemonėms, kvalifikacijai kelti ir kt. – visos išlaidų eilutės peržiūrėtos, kur ir ką galima mažinti. Savaitę tą darbą dirbome, bet skaudžių pasekmių neišvengėme“. Šios mokyklos mokytojams nuostabą kelia atestacijai keliami reikalavimai: kam varginti mokytoją, kuris dar turės įrodinėti, kad tinka dirbti mokytoju? „Baugina ir tai, kad likus 4-5 metams iki pensijos, žmogus nebegalės dirbti mokytoju, tai yra turėti kontaktines pedagogines valandas. Ką veiks toks mokytojas? Neva dirbs konsultantu. O kokią algą jam garantuos darbdavys? Minimumą? Kaip išgyventi ir kaip oriai sulaukti pensijos? – kalbėjo pedagogė, kuri, kaip ir kiti jos kolegos, į daugelį klausimų atsakymų dar neturi. - Mes nesame prieš atestaciją. Mes – prieš nerealius reikalavimus“. Simono Daukanto pagrindinės mokyklos streikavusių mokytojų nuomone, sunkiausiai įgyvendinamas reikalavimas – 18 kontaktinių valandų: mokinių skaičius iš tikrųjų mažėja, į mokyklas priimama naujų mokytojų, nenorėdami atleisti darbuotojų, direktoriai pasirenka sumažinti krūvį. „Kad kažkas būtų sumąstyta mokytojų naudai, šiuo klausimu būtinos labai rimtos derybos su Švietimo ir mokslo ministerija“, - įsitikinusi R.Mikutienė. Pasigedo palaikymo „Streikas praėjo sklandžiai, netikėtumų nebuvo. Iš mokyklos administracijos jokių priekaištų nesulaukėme, vaikų saugumu pasirūpino mokyklos administracija bei streiko komiteto nariai“, - akcentavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos profesinės sąjungos lyderė Elvyra Jurkienė. Streiko metu mokytojai buvo susirinkę mokytojų kambaryje, susipažinę su švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus atviru laišku, jį aptarė, diskutavo. „Ministro laiškas dar kartą parodė, kad nėra susikalbėjimo tarp pedagogų bendruomenės ir ministerijos. Susidaro įspūdis, kad reformos daromos dėl pačios reformos. O kaip išgyventi mokyklai, kai trūksta 200 tūkst. Lt, niekas nepasako. Sumažės ne tik atlyginimai – nukentės ir ugdymo procesas, nes mokykla nebegarantuos vaikams mokymo priemonių, naujausių informacinių technologijų, vadovėlių. Nebegarantuojamas vaikams ir papildomas ugdymas, bus vedamas tik nustatytas pamokų skaičius, dėl ko nukentės vyresniųjų klasių mokiniai, kuriems reikia pasirengti egzaminams ir t.t.“, - realias problemas vardino E.Jurkienė. Ji bei kiti streikavusieji pasigedo kolegų iš kitų mokyklų moralinio palaikymo: „Neformalioje aplinkoje, susitikus gatvėje ar kur kitur, kolegos pritarė streikui, bet oficialesnio palaikymo nebuvo“. Mokytoja nesutinka su viešojoje erdvėje pasirodžiusiais kaltinimais, neva įspėjamasis streikas buvęs politizuotas. „Neįžvelgiu jokios politikos. Politika buvo tada, kai kažkam, pajutus susivienijusių mokytojų jėgą, pavyko suskaldyti pedagoginę bendruomenę ir po to atsirado dvi profesinės švietimo sąjungos. Labai gaila, kad mus pavyko suskaldyti“, - apgailestavo E.Jurkienė. Pamėtėjo idėją steigti profesinę sąjungą Pranciškonų gimnazijos mokytojos Laimutė Šiaulienė ir Kristina Jurevičiūtė sakė idėjiškai palaikančios streikuojančius mokytojus, nors jų mokyklos mokytojai streike nedalyvavo. „Kiekvienas mokytojas turi teisę pareikšti savo nuomonę. Kad būtų drąsiau ginti savo teises, reikia profesinės sąjungos. Ją ketiname įkurti – įspėjamasis streikas būtent ir pamėtėjo šią idėją“, - teigė mokytojos. Jos pritarė visiems švietimo bendruomenės keliamiems reikalavimams – visi jie yra aktualūs ir reikšmingi: „Negalime kentėti situacijos, kai ekonominiais metodais užkertamas kelias bet kokioms idėjoms - ypač tai susiję su neformaliuoju ugdymu. Neramina ir kaimo mokyklų tinklo naikinimas, kuris reiškia tik viena – socialinių santykių irimą“. „Esu krikščionė ir, vertindama esamą situaciją, remiuosi Popiežiaus Benedikto XVI viena iš enciklikų, kurioje gilinamasi į šiuolaikinės ekonominės krizės priežastis. Popiežius nurodo, kad ši krizė - tai visų pirma moralinių vertybių krizė. Vadinasi, ekonomikos atgaivinimas turi prasidėti nuo vertybių atstatymo – nuo kiekvieno asmens pasirinkimo netarnauti griovimo kultūrai, ką šiandien matome valstybės lygmeniu“, - įsitikinusi K.Jurevičiūtė, turėdama mintyje tai, kad kuriantieji valstybės gyvenimą turėtų vadovautis humaniškesniu požiūriu į ekonominius dalykus.
|
|
