|
|
|
Smurtas šeimoje – nusikaltimas visuomenei
„Nuolat bendraujame su kolegomis iš kitų šalies apskričių: kai kuriuose rajonuose - štilis, o pas mus – pats darbymetis“,- sakė Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro projektų koordinatorė Marija Juškienė, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą šeimoje patyrusioms aukoms Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Skuodo rajonuose. Per pirmąsias dvi savaites, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras sulaukė 20 pranešimų apie smurtą šeimoje patyrusius asmenis. Daugiausia jų – 17 – gauta iš Klaipėdos rajono policijos komisariato, o po vieną – iš Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų. „Nemanau, kad viename Lietuvos rajone yra daugiau smurtautojų, negu kitame. Ko gero, daug priklauso ir nuo policijos pareigūnų požiūrio, darbo, kurie pirmieji sužino apie galimą smurtą šeimoje“,- kalbėjo M.Juškienė. Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras tapo vienu iš 17 specializuotos pagalbos centrų visoje Lietuvoje. Pasiskirstę rajonais, šių centrų savanoriai rūpinasi smurto aukomis, pataria joms, kur gauti psichologinės, socialinės, teisinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ar kitokios pagalbos, ką daryti toliau. Klaipėdos apskrityje specializuotais pagalbos centrais tapo dvi įstaigos: Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, kuruojantis Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Skuodo rajonus, bei Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, gelbstintis smurto aukoms Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose. Pagalba yra reikalinga Iš policijos pareigūnų gavusi informacijos apie galimą smurtą šeimoje, M. Juškienė iš karto telefonu susisiekia su nukentėjusiu asmeniu ir jam pasiūlo pagalbą. „Iš anksto buvome parengę planą, kokios biudžetinės įstaigos, specialistai ir kaip padės smurtą patyrusiam žmogui – kad jam pagalba būtų suteikta arčiausiai jo gyvenamosios vietovės. Taigi tarpininkaujame, kad nukentėjusysis iš tiesų šia pagalba pasinaudotų,- kalbėjo M.Juškienė. – Siūlomos pagalbos neatsisakė nė vienas smurtą šeimoje patyręs žmogus, tarp kurių būta ir vyrų. Atvirkščiai – žmonės džiaugiasi, kad pagaliau galės atsitiesti, pamiršti baimę būti sumuštam šeimos nario. Lietuva iki šiol buvo vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu žmogaus reikalu. Dabar ši problema pripažinta ir nusikaltimu visuomenei, valstybei. Sumušta moteris nebijos viešai iškelti savo šeimos bėdų, nes gėda dėl mėlynių turi būti ne jai, o smurtautojui.“ M.Juškienė sakė pastebinti, kad vienai moteriai apie smurtautoją vyrą pranešus policijai ir sulaukus pagalbos, apie tokias pačias bėdas savo šeimose išdrįsta prabilti ir jos kaimynystėje gyvenančios moterys. „Kiekvienam pokalbiui reikia daug kantrybės: moterys yra susijaudinusios, verkia, sakė pavargusios gyventi baimėje. O juk tokius šeimos santykius mato ir jų vaikai, kurie užaugę taip pat gali būti tolerantiški smurtui“,- sakė M.Juškienė. Smurtautoją gali iškeldinti Anksčiau smurtą šeimoje patyręs žmogus su savo problema likdavo vienas: dėl ydingos teisinės bazės iškviesti policijos pareigūnai galėdavo atlikti tik šeimos taikytojo vaidmenį. Kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto šeimoje, visų pirma nukentėjęs asmuo policijoje turėdavo parašyti skundą. Tačiau jei artimasis kumščiais mojavo tiek, kad aukai medikai nustatė tik nežymų sveikatos sutrikdymą, policija privalėdavo tyrimą nutraukti, nukentėjusiajam pasiūlius į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka. „Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, nukentėjusiojo skundo nebereikia – policijos pareigūnai, užfiksavę galimą smurto šeimoje atvejį, iš karto pradeda ikiteisminį tyrimą ir imasi priemonių, kad auka būtų apsaugota nuo smurtautojo“,- sakė Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Tomas Mikelkevičius. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad ne vėliau kaip per 48 valandas ikiteisminio tyrimo teisėjas smurtautoją įpareigoja laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, jeigu teismas nenustato kitų kardomųjų priemonių. Policijos pareigūnai kontroliuos, kaip smurtautojas, laukdamas bylos nagrinėjimo pabaigos, laikosi šių įpareigojimų. Įstatyme nėra numatyta, kur smurtautojas galėtų laikinai apsigyventi – susirasti pastogę yra jo asmeninis reikalas. „O kodėl niekas neklausė, kur nuo smurtaujančio vyro turėjo dingti moterys su vaikais? Jos bėgo pas gimines, nakvojo tvartuose, o grįžusios namo pusės turto nerasdavo“,- rūpesčiu smurtautojams stebėjosi M.Juškienė, kuri ketverius metus su Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro darbuotojomis vykdė projektą „Stabdykime smurto ratą“ ir savanoriškai gelbėdavo smurto aukoms. Susitaikymas bylos nenutrauks Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Arturo Lingaičio teigimu, per 10 šių metų mėnesių Kretingos rajone užregistruota apie 7 tūkst. iškvietimų į įvairius įvykius. Iš jų 714 – į konfliktus šeimoje, 103 – dėl smurto šeimoje, nuo sutuoktinių, sugyventinių rankos nukentėjo 93 moterys, tėvų ar patėvių – apie 10 vaikų. „Oficiali statistika neatskleidžia realios situacijos, nes ne visos nuo artimųjų smurto nukentėjusios moterys apie tai pranešdavo policijai. O jei ir kreipdavosi – vėliau su smurtautoju susitaikydavo ir atsisakydavo dalyvauti tolimesniame procese“,- situaciją iki naujojo įstatymo įsigaliojimo pakomentavo A.Lingaitis. Prevencijos poskyrio viršininkas Tomas Mikelkevičius teigė, jog darbo praktikoje pasitaikydavo atvejų, kai moterys išsikviesdavo policijos pareigūnus, norėdamos tik pagąsdinti įsismarkavusius sutuoktinius. „Ką tik prašiusios į policijos komisariatą vežti vyrą, moterys staiga persigalvoja sakydamos, kad jų vyrai – patys geriausi, ima pykti ant pareigūnų, ko šie kišasi į šeimos santykius ir panašiai. Dabar įstatymas už tokį elgesį numato atsakomybę“,- paaiškino T.Mikelkevičius. Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, Kretingos rajone buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai – visais atvejais smurtavo vyrai, savo jėgą pademonstravę prieš sugyventinę, žmoną, dukrą. Smurtautojus, kuriems po įvykių teko dvi paras praleisti areštinėje, teismas įpareigojo išsikelti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti su smurtą patyrusiomis moterimis. „Matyt, prireiks laiko, kol žmonės perpras sistemą: baudžiamoji byla smurtautojams bus iškelta, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis parašė pareiškimą, ar ne. Tyrimas nebus nutraukiamas net tada, jei šeimos nariai susitaikys. Šiuo įstatymu negalima piktnaudžiauti“,- kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Jūratė Kazlauskienė, koordinuojanti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo vykdymą Kretingos rajone. Liko neaiškumų Vis dėlto nors naujasis įstatymas jau veikia daugiau negu dvi savaites, tačiau teisėsaugos institucijų darbuotojams dar liko neatsakytų klausimų. „Apskritai naujojo įstatymo priėmimą vertinu teigiamai, tačiau kartu su juo turėjo būti priimti atitinkami pakeitimai ir kituose teisės aktuose, o šie tebėra įstatymų projektų stadijoje. Įstatymą turime, o recepto, kaip jį vykdyti – ne. Pavyzdžiui, kol kas neaišku, kokie įrodymai byloje turi būti surinkti, kokia teismo nuosprendžio apskundimo tvarka ir panašiai. Atsakymų į šiuos klausimus teisėjai ieškos taikydami analogiškas jau įstatymu apibrėžtas situacijas“,- teigė Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkė Raimonda Kulberkienė, kuri problemas taikant naująjį įstatymą bendrame susirinkime aptarė su kitų Kretingos rajono institucijų darbuotojais.
|
|
