|
|
|
Atnaujintas beveik kilometras šiluminės trasos
Kretingos šilumos tinklai pabaigė projektą „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Kretingos mieste“ – rekonstruota magistralinės šilumos trasa nuo katilinės nr.2 Melioratorių gatvėje iki Savanorių gatvės 31 namo. Pasirašytas darbų užbaigimo aktas, atlikti ir visi aplinkos darbai. Į šį projektą investuota 2,94 mln. litų, iš jų 1,36 mln. Lt – europinės lėšos. Už šiuos pinigus rekonstruota 917 metrų šiluminės trasos. „Rekonstruotoje atkarpoje šilumos nuostoliai esant tokiai aukštai žiemos temperatūrai sumažėjo apie 15 procentų. Šio projekto naudą pajausime dar labiau, kai atšals oras“, - teigė Kretingos šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Rimantas Dulkys. Bendrovės direktorius Jonas Barzdys sakė, kad atnaujintos trasos vietoje žiemą ne taip žaliuos žolė, nors visiškai išvengti šio reiškinio neįmanoma. „Galima pamanyti – atnaujino trasą, o žolė vis tiek žaliuoja, matyt, kažkas blogai. Tačiau tai – klaidinga nuomonė. Žolė ant šiluminių trasų žaliuoja visame pasaulyje. Kretingoje patiesėme modernius vamzdžius, tokius, kokie pagal naujausias technologijas tiesiami ir kitose šalyse. Žolė prie šilumos trasų nežaliuoja tik Islandijoje, kur trasos nutiestos ore, ar Švedijoje, kur trasos nutiesiamos po uolienomis“, - kalbėjo J.Barzdys. Pasak jo, ši šilta žiema ir lietūs sukėlė nemažai rūpesčių senose trasose. „Šiemet daug lyja, o lietaus kanalizacijos trasos yra aukščiau už šilumines, todėl šilumos trasos kartais yra apsemiamos. Ne vienas, važiavęs Kartenos keliu, pastebėjo, kad yra apsemta pakelė, dviračių takas. Vytauto gatvės gyventojai pradėjo skųstis, kad gauna vėsų vandenį – tiekdavome 70 laipsnių karščio, o gyventojus pasiekdavo vos 50-ies. Kreipėmės į Savivaldybę, vandentiekio darbuotojus. Jie pradėjo nuosekliai ieškoti, kur susilaiko vanduo. Paaiškėjo, kad tarpinis šulinys yra primestas šiukšlių – net padangų. Jas ištraukus vanduo nuslūgo per valandą“, - pasakojo J.Barzdys. Naujos trasos yra izoliuotos dar gamykloje ir lietus nebeturi įtakos. Tačiau Kretingoje yra pakeista apie 30 proc. trasų – visoms kitoms kol kas trūksta lėšų. Nors pagal investicijas esame vienas pirmaujančių rajonų šalyje“, - sakė J.Barzdys. Šiuo metu Kretingos šilumos tinklų turtas siekia 8,5 mln. Lt – tai dvigubai daugiau negu prieš dešimtmetį. Praėjusią vasarą bendrovė investavo 6 mln. litų. Anot J.Barzdžio, viena iš bendrovės atsigavimo priežasčių – parduodami Apyvartiniai taršos leidimai (ATL). „Tai – vadinamosios taršos kvotos. Siekiant sukontroliuoti į atmosferą išmetamų dujų kiekį, buvo įvestos taršos kvotos. Kiekvienai šaliai yra skiriamas skirtingas leidžiamo išmesti anglies dvideginio kiekis. Valstybės viduje šis kiekis yra paskirstomas – kiek kokia įmonė gali į orą išmesti dujų. Lietuvoje yra beveik 100 tokių įmonių. Kadangi nekūrename iškastinio kuro – dujų, anglių, naftos, ATL sutaupome ir galime juos parduoti“, - pasakojo bendrovės direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys. ATL parduodami biržose – kaip vertybiniai popieriai. „Kadangi katilinė nr. 2 kūrenama tik biokuru, visi ATL lieka neišnaudoti. Į orą galime išmesti 9 tūkst. tonų anglies dvideginio, tačiau mums tiek nereikia. Esant geroms kainoms, per metus iš ATL galima uždirbti iki pusės milijono litų. Per trejus metus uždirbome 1,5 mln. Lt ir galėjome juos investuoti“, - sakė A.Keblys. Šiuo metu 1 tona anglies dvideginio kainuoja apie 7 eurus (apie 24 litus). Praėjusiais metais kaina siekė 16 eurų (apie 55 litus).
|
|
