|
|
|
Japonijos ringe kovėsi ir kretingiškio robotas
Didžiausiame pasaulio robotų sumo turnyre „All Japan Robot Sumo Tournament 2011“, kuris Japonijoje jau įvyko 23-ąjį kartą, dalyvavo ir 23 metų kretingiškis Martynas Lukas – jis su savo bendraamžiu komandos draugu Audriumi Knoliu su jauduliu stebėjo, kaip ringe kaunasi jų sukurtas robotas. Sėkmingai įveikęs pirmąjį etapą, robotas pateko tarp 24 geriausiųjų ir tuo kūrėjams pelnė japonų susižavėjimą bei pagarbą.
Klaipėdos universitete elektros inžinerijos studijas baigę, o dabar magistratūros – pramonės elektros įrangos ir automatikos – mokslus kremtantys M.Lukas ir A.Knolis laisvalaikiu teorines žinias įgyvendina kurdami robotus. Visos šių robotų galimybės atsiskleidžia, jiems kaunantis 1,54 m skersmens sumo ringe: robotai taip užprogramuoti, kad patys, naudodamiesi įdiegtais sensoriais, atpažįsta varžovą ir laikydamiesi nustatytos taktikos, stengiasi varžovą kuo greičiau išstumti iš ringo. Įjungti robotai yra žmogaus nevaldomi – jie patys pagal numatytą programą juda ringe, pasisuka į kitą pusę, sensoriais pajutę esantys prie pat ringo krašto ir pan. Šie robotai, kuriuos prie ringo pagrindo traukia stiprūs magnetai, juda taip greitai, kad jų dvikova trunka vos keletą sekundžių. Pasirodė sėkmingai „All Japan Robot Sumo Tournament 2011“ iš viso dalyvavo 48 stipriausi robotai iš Japonijos bei Europos. „All Japan Robot Sumo“ turnyrą sudaro du etapai: įveikusieji pirmąją dvikovą patenka į antrą etapą, kur jau tenka kautis su stipresniu varžovu. „Vienas japonas pasakojo, kad jau 18 kartų dalyvavo „All Japan Robot Sumo Tournament“, tačiau jam niekada taip ir nepavyko pereiti į antrąjį etapą. Todėl daugelis susirinkusių buvo nustebę mūsų sėkmingu pasirodymu – patekti į antrąjį etapą yra didelis įvertinimas“,- pasidžiaugė M.Lukas ir A.Knolis. Kad jų robotas, pavadintas Psych vardu, reiškiančiu Aiškiaregys, įrodytų savo pranašumą, per susitikimą su pirmuoju priešininku prireikę trijų kovų, nes per dvi pirmąsias abu varžovai pelnė po vieną tašką. Tačiau nesėkmingai baigėsi susitikimas su antruoju priešininku – šiam pavyko nulaužti dalį peilio, kuris reikalingas priešininkui atplėšti nuo ringo paviršiaus, kad būtų lengviau jį išstumti iš ringo. „Per pertraukas tarp kovų draudžiama remontuoti robotus. Taigi mūsų robotas turėjo tik dalį peilio – ir tas pats nebuvo tvirtai prisispaudęs prie pagrindo, buvo šiek tiek pasikėlęs. Taigi mūsų robotas buvo bejėgis pasipriešinti“,- paaiškino A.Knolis. Jis ir M.Lukas pasakojo, kad robotas, su kuriuo susitiko antrajame etape, iš tiesų buvęs stiprus. „Japonijoje populiaru, kad robotą sukuria mokytojas, o keletas jo mokinių, nusižiūrėdami schemas, pagamina lygiai tokius pačius. Taigi varžybose gali atsirasti keletas visiškai identiškų robotų. Su vienu tokiu mums ir teko kautis“,- konkurso subtilybes atskleidė A.Knolis ir M.Lukas. Imasi gudrybių Kad robotas galėtų dalyvauti sumo, reikalingi du žmonės – Japonijos turnyre A.Knolis buvo operatorius, o M.Lukas – asistentas. Operatoriui tenka atsakomybė numatyti tokią roboto kovojimo strategiją, kuri atneštų pergalę. Parinkus vieną iš jau iš anksto užprogramuotų taktikų, robotas „žino“, kaip jam judėti ringe – staigiai pulti pačiam ar laukti, kol tai padarys priešininkas, o gal važinėti taip, kad varžovas būtų išprovokuotas atsukti savo silpnąją vietą – šoną ir pan. Siekiant suklaidinti varžovą, kai kurie robotai turi netgi mažas vėliavas – prasidėjus kovai jos nuleidžiamos į šonus, todėl priešininkas robotas, sensoriais užfiksavęs objektą, puola į vėliavas ir taip „apgautas“ tampa labiau pažeidžiamas. „Vienas dalyvis pasakojo, kad jo robotas turi 182 taktikas, o mūsų robote jų yra užprogramuota 10. Tačiau ne tiek svarbu taktikų skaičius, o sugebėjimas parinkti tinkamiausią – turi numanyti, ko griebsis priešininkas, ir jį pergudrauti“,- paaiškino pašnekovai. Tuo tarpu asistento užduotis yra atnešti į ringą robotą ir jį distanciniu pultu įjungti po 5 sek. – tiek laiko reikia, kad žmonės saugiu atstumu atsitrauktų nuo ringo. Robotai juda tokia jėga, kad sprogusios, atskilusios jų dalys būtų pavojingos šalia esantiems žmonėms, todėl jie privalo dėvėti apsauginius akinius ir pirštines. Europoje – nepralenkiami Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto studentus entuziazmu konstruoti robotus ir su jais dalyvauti sumo ringuose užkrėtė Vitalijus Rodnovas, kuris su žmona Galina Rodnova taip pat šiemet dalyvavo Japonijoje įvykusiame „All Japan Robot Sumo Tournament“. V.Rodnovas yra vienas organizatorių kasmet Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje įvykstančių „Baltic Robot Sumo“ turnyrų, kurių laimėtojai ir įgauna teisę dalyvauti prestižiniame konkurse „All Japan Robot Sumo Tournament“. Pernai visas tris pirmąsias vietas standartinio robotų Sumo kategorijoje ir pelnė Lietuvos atstovai: I v. – Vitalijus Rodnovas, II v. - Audrius Knolis ir III v. – kretingiškis Martynas Lukas, kurie nuolat pasiekia aukštų įvertinimų robotų turnyruose, vykstančiuose ne tik Europoje, bet ir JAV. Standartiniame Sumo rungtyniauja robotai, kurių ilgis ir plotis negali viršyti 20 cm, o svoris – 3 kg. Perpus mažesnių gabaritų ir ne daugiau kaip 0,5 kg sveriantys robotai kovoja Mini Sumo, o Roomba Sumo robotai yra sukonstruoti panaudojant dulkių siurblius-robotus, kurie važinėdami po namus patys valo grindų paviršių. Technologijos – kaip ir astronautikoje Būtent dulkių siurbliais–robotais besiverčiančios įmonės ir yra didžiausi jaunų mokslininkų rėmėjai, padedantys įgyvendinti savo sumanymus. Mat sukurti vieną robotą standartiniam sumo reikia apie 5-6 tūkst. Lt – vien 150 vatų variklis, kuris vėliau dar tobulinamas, kainuoja kone 1,5 tūkst. Lt. Užtrunka laiko, kol ties brėžiniais palinkę robotų konstruktoriai randa sprendimą, kaip sukurti robotą, kurio techninės galimybės užtikrintų pranašumą ringe. Tačiau dar ilgiau reikia laukti, pasakojo A.Knolis ir M.Lukas, kol iš užsienio parsiunčiamos reikiamos detalės – Lietuvoje tokių niekas negamina. „Japonijoje robotų konstruktoriai yra labai gerbiami. Robotų sumo rungtynes globoja stambios technologijų kompanijos, vien už dalyvavimą tokiose rungtynėse skiriamos piniginės premijos. Kai ten oro uoste mūsų paklausė, kokiu tikslu atvykome ir pasakėme, kad dalyvausime robotų sumo, visų veidai iš karto pasikeitė, jie buvo kupini susižavėjimo. O Lietuvoje robotų konstravimas lėtai skinasi kelią į pripažinimą – verslininkai tiesiog nemato naudos remti tokią veiklą. O be reikalo – juk tokios pačios technologijos, kokias naudojame kurdami robotus, taikomos ir astronautikoje“,- pasakojo A.Knolis ir M.Lukas, šiuo metu besirengiantys dalyvauti tradiciniame „Baltic robot Sumo“ turnyre, šių metų gegužę įvyksiančiame Latvijos sostinėje Rygoje.
|
|
