|
|
|
Nauja planeta – mįslė mokslininkams
Ar gali kur nors kosmose egzistuoti kitokios negu mums žinomos gyvybės formos, antroji Žemė, ateiviai? Žmonės nuo seno žvelgė į dangų ir uždavinėjo sau šiuos klausimus. Jie vėl iškilo per žiniasklaidos antraštes nuaidėjus, jog rasta į Žemę panaši planeta – Kepler 22b. Tad ar įmanoma, kad būtent Kepler 22b rastume gyvybės formų? „Kuprinė“ apie naująją planetą pasiteiravo Marijampolės observatorijos mokslininkų. Pasak jų, astronomai niekada vienareikšmiškai neteigia, kad rasta planeta yra panaši į Žemę. Visų pirma, planeta, kuri nėra Saulės sistemoje, vadinama egzoplaneta. Radus tokią planetą pagal jos atspindimą šviesą sudaroma kreivė, o iš jos nustatoma, kokia tai planeta, kokio dydžio, kokiu greičiu sukasi aplink savo ašį ir t.t. Kepler 22b ypatinga tuo, kad yra vadinamojoje „gyvybės zonoje“. Tai reiškia, jog ji yra tokiu atstumu nuo savo saulės (Kepler 22b), kad jos temperatūra siekia 0-100 C. Vadinasi, jeigu ten būtų vandens – jis būtų skystas, o vanduo yra gyvybės šaltinis. Kol kas nėra būdų patikrinti, ar Kepler 22b turi vandens, tačiau mokslininkai išsaugo surinktus duomenis ir galbūt ateityje pavyks planetą ištyrinėti daugiau. Kadangi planeta pastebėta ne tiesioginio stebėjimo būdu, o stebint Kepler 22 skleidžiamos šviesos pokyčius, nežinoma jos orbita. Jeigu pastaroji labai ištempta, planeta gyvybės zonoje gali praleisti mažai laiko. Taip pat paviršiaus temperatūra gali kisti dėl atmosferos buvimo/nebuvimo bei šiltnamio efekto. Neaišku ir, ar pati planeta kieta, skysta ar dujinė. Taigi gandai, jog Kepler 22b labai panaši į Žemę ar net kad joje yra gyvybė, - labai perdėti. Dažnai pasitaiko, kad neteisingai interpretuojant mokslininkų pateiktus duomenis ar net rašant straipsnius pagal kitų žmonių straipsnius, suklaidinami žmonės. Pavyzdžiui, šiais metais į Marijampolės observatoriją skambino žmonės, girdėję, jog kažkurią dieną Marsą bus galima stebėti taip aiškiai, kaip Mėnulį. Iš tiesų, informacija buvo neteisinga ir net pasenusi keleriais metais. Visų pirma, Marso paviršių buvo galima matyti taip aiškiai kaip Mėnulio tik žvelgiant pro teleskopą ir vaizdą priartinus 70 kartų, o ne plika akimi. Antra, tai buvo įmanoma padaryti 2004 metais. Istorijos moralas – norint gauti patikimą informaciją, reikia kreiptis kuo arčiau pirminių šaltinių. Nors istorija apie Kepler 22b pasirodė išpūsta, tačiau jos iškelti klausimai išlieka. „Kuprinė“ atliko tyrimą ir paklausinėjo įvairaus amžiaus žmonių, ar jie tiki ateiviais. Dauguma vyresnio amžiaus vyrų teigė, jog viskas įmanoma, juolab, kad Visata beribė. Vyresnio amžiaus moterų nuomonės išsiskyrė – vienos teigė, kad Dievas sukūrė tik vienus žmones, o kitos pritarė vyrų teiginiui. Vėlyvosios paauglystės (17 - 21m.) sulaukę vaikinai ir merginos laikėsi vieningos nuomonės – ateiviai egzistuoja, tačiau jų forma nėra žmogiška. Vienas vaikinas pasakė, jog galbūt kur nors gyvena „rupūžžmogiai“, o kalbinta mergina prisiminė, jog svarstoma galimybė, kad majai bendravo su ateiviais. Dauguma jaunesnių paauglių arba tvirtos nuomonės neturėjo arba teigė, jog žmonės negali būti vienintelė gyvybės forma Visatoje. Galiausiai, kol kas tiksliai negalime žinoti, ar Kepler 22b bei kurioje kitoje planetoje yra gyvybė. Telieka svarstyti, svajoti ar tiesiog skaityti mokslinę fantastiką.
Kepler 22b duomenys:• Rasta šių metų gruodžio 5 d. • Planeta yra gyvybės zonoje • Sukasi aplink į Saulę panašią žvaigždę Kepler 22 • Vieneri metai trunka apie 290 dienų • Atstumas nuo Žemės - 600 šviesmečių • Planetos dydis - maždaug pusė Neptūno
Aurelija ORLOVAITĖ
"Pajūrio naujienų" akademijos narė
|
|
