|
|
|
Per vakaronę – ir studentiškas egzaminas
Rūdaitiškiai tradiciškai prieš Kūčias susirinko pabūti kartu Advento vakaronėje. Staiga užtemusioje kultūros namų salėje Rūdaičių gyventojų laukė tviskančios adventinės puokštės, sakmė apie saulės gimimą ir vaikų koncertas, kuris buvo ypač svarbus meno vadovei Sigitai Šimkutei.
Ji rūdaitiškiams priminė, koks Adventas visais laikais buvęs svarbus lietuviams. Tai buvo itin paslaptingas laikotarpis, maldos, vilties ir šviesos – sugrįžtančios saulės it gimstančio Kristaus – laukimo metas. Per Adventą būdavo draudžiami pasilinksminimai, žmonės laikėsi ramybės, dainuodavo ramias dainas, o vaikai tuo laikotarpiu žaisdavo ir dainuodavo dainas apie žvėris. S.Šimkutės vadovaujami mažieji rūdaitiškiai žiūrovams priminė senąsias dainas apie vilkus, sekė sakmes, pasakas be galo. „Gali būti, kad vilkas Lietuvoje kažkada buvo garbintas kaip dievaitis. Dar ir dabar kaimo žmonės, nenorėdami užpykdyti vilko, jo vilku nevadina, o sako laukinis. Iš pagarbos šiam žvėriui lietuviai nesako vilkas kaukia, bet ištaria vilkas dainuoja“, - žemaitiškai vakaronėje pasakojo S.Šimkutė. Ji adventiniame pasibuvime supynė Rūdaičiuose įsišaknijusias tradicijas ir savo sumanytas naujoves. „Rūdaičiuose jau daugelį metų yra įprasta, kad moterys per Adventą daro puokštes. Nutariau tęsti šią tradiciją ir pakviečiau rūdaitiškes būti aktyvioms – jos vakarui pagamino beveik keturias dešimtis puokščių“, - sakė S.Šimkutė. Šventės dalyviai visą vakarą balsavo už gražiausias puokštes: seniūnas Antanas Gedminas prizus įteikė Emilijai Martinkienei už meniškiausią puokštę, Viktorijai Kerienei – už originaliausią, Rugilei Staponkutei – už kruopščiausiai padarytą kalėdinę kompoziciją. Ją rūdaitiškė pagamino iš 500 išlankstytų popieriaus detalių, o kūrybinis procesas užtruko beveik mėnesį. R.Staponkutės darbas sulaukė ir daugiausiai žiūrovų simpatijų. „Kūrybiškumo bei kruopštumo prireikė ir kitiems šventės dalyviams: savo rankdarbiais kalėdinėje mugėje prekiavo Dalija Mineikienė, Vilma Songailienė, Kristina Lubytė. Vaikai visus nustebino „sodais“ – apskritais paveikslais, kuriuos išpuošė saulėgrąžų rėmeliais. Sodai turi labai gilią prasmę. Kalėdinėse dainose dažnai apdainuojamos obelys ir sodai. Tai turi sąsajų su Rojaus sodais. Net kalėdinės eglės papuošalai ne be reikalo yra apvalūs ir raudoni – jie primena Rojaus vaisius. Šv.Kalėdos yra saulės sugrįžimo metas. Laukdami ilgesnių dienų, vis dažniau nušvintančios saulės, su vaikais piešėme sodus – kokie jie būna per metus. Sodai apvalūs, nes apvalus yra pasaulis, esantis po saule“, - sodų parodos prasmę atskleidė S.Šimkutė. Tą vakarą jos itin atidžiai klausėsi vakaronės viešnia – Klaipėdos universiteto menų fakulteto Liaudies muzikos katedros docentė Irena Nakienė. Ji šventinį renginį, kuriame buvo dainuojamos liaudies dainos, pasakojami papročiai, vertino kaip S.Šimkutės egzaminą. „Sigita egzaminą galėjo laikyti viena, tačiau pasirinko sudėtingesnį, tačiau įdomesnį būdą. Ji koncertui parengė vaikus, kas yra nelengvas darbas. Sudėtinga buvo ir parinkti pasirodymo repertuarą – žemaičiai beveik neturi adventinių dainų, tai – labiau aukštaičių tradicija. Muzikinė vakaro dalis buvo apipinta pasakojimais apie šio laikotarpio papročius, tradicijas. Manau, Sigita šiuo renginiu ir tuo pačiu egzaminu įrodė, kad bus gera kultūros darbuotoja“, - sakė I.Nakienė. Pati S.Šimkutė įsitikinusi, kad nė vienas kultūros darbuotojas neįstengtų gerai dirbti savo darbo, jei ne kitų žmonių pagalba ir supratingumas. „Džiaugiuosi, kad Rūdaičiuose gyvena supratingi tėvai, kurie suvokia, kaip svarbu, kad jų vaikai kažko išmoktų, sužinotų, ieškotų kelių saviraiškai. Vargsta toji kultūra kaimuose, bet yra gerų žmonių, kurių maži darbai reiškia labai daug. Petras Girdenis ėmė ir suremontavo kultūros namų kėdes. Tereikėjo užsiminti, kad kultūros namai neturi nei puodelių svečiams arbatai įpilti, nei vazų gėlėms pamerkti, ir Emilija Martinkienė bei Staselė Kalnienė surinko namuose atliekamus indus ir padovanojo kultūros namams“, - pasakojo S.Šimkutė.
|
|
