- Dabar retai elgetos beužsuka į namus. Bet jei užeitų Kūčių vakarą, tikrai neišvaryčiau – tai, kad per vargšą žmogų gali apsireikšti Dievas, - gal labiau tradicinė sakmė, tačiau aukoti reikia. Dievas ar ne Dievas, elgetą sušelpti yra geras darbas ir ne tik Kūčių vakarą.
Genė Bončkuvienė:
- Ir sušelpčiau, ir prie stalo pasodinčiau. Esu tikinti, todėl manau, kad iš tiesų per elgetas Dievas tarsi tikrina mūsų gerumą. Nebijočiau su elgeta sėdėti prie vieno stalo, tikrai negalvočiau, kad jis gali apvogti. Ištvėriau Sibirą, puikiai žinau, ką reiškia nepritekliai.
Birutė Martinkienė:
- Jei namuose būčiau ne viena, priimčiau elgetą. Galbūt prie stalo nesodinčiau, tačiau pavalgydinčiau, sušelpčiau, sudėčiau lauknešėlį ir išleisčiau aprūpintą. Didžioji dalis elgetaujančių žmonių nėra tikrieji elgetos, galėtų eiti dirbti, bet pasirenka lengviausią kelią.
Rolandas Paulauskas:
- Kodėl ne. Reikia būti gailestingam. Jei sodinčiau elgetą prie stalo, tikrai negalvočiau, kad gali padaryti ką nors blogo. Aukoti reikia ne tik per Kūčias. Būna, užsuka į namus elgetaujantys – duodu pinigų ar maisto.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
