|
|
|
Atvėrė duris tradicijoms
Kartenos vidurinės mokyklos ketvirtokų klasė kaip niekada ūžė nuo vaikų klegesio ir veiklos. Į svečius pasikvietę Vydmantų vidurinės mokyklos pradinukus, karteniškiai kartu su svečiais atviroje pamokoje „Atlapok duris angelui“ mokėsi Advento ir Kūčių tradicijų, giedojo giesmes ir gamino kalėdinius atvirukus.
Raginti pradinukų pasidalinti, ko išmokę apie lietuvių tradicijas, nereikėjo. Vienas per kitą mažieji pasakojo, kokie stebuklingi esą senoviniai Advento ir Kūčių burtai. Lietuviai senovėje nežiūrėdami traukdavo iš maišelių daiktus, kurie išpranašaudavo, kas laukia ateinančiais metais. Į rankas papuolęs gintaro gabalėlis reikšdavęs, jog aplankys meilė. Ištrauktas pinigas žadėdavo turtus, duonos kriaukšlė – darbingus metus, grūdai – skalsą. Vaikai į atvirą pamoką atsinešė ir visus dvylika Kūčių patiekalų. Pasak pradinukų, nė vienas tradicinis Kūčių valgis ant stalo nėra patekęs be reikalo. Dvylikos valgių tradicija siejama su 12 Kristaus apaštalų ir 12 metų mėnesių. Kiekvienas patiekalas tarsi užkoduodavęs ateinančių metų palinkėjimus ir žadėdavęs daug gėrybių, primindavęs istoriją. Kviečių senoliai ant stalo dėdavo tikėdamiesi skalsių metų. Duona reikšdavo stiprybę, susivaldymą ir protą, žuvis primindavo apaštalus, kurie buvę žmonių žvejai, o kisielius – kad žydai buvę žemdirbiai. Medumi protėviai šaukdavosi šviesos ir sveikatos, spanguolės turėdavusios apsaugoti nuo priešų, žirniai būdavo vadinami Adomo ašaromis ir turėdavę apsaugoti nuo verksmo, aguonos garantuodavo ramų miegą paslaptingą Kūčių naktį. Obuoliai simbolizavo Rojaus medį. „Pagrindinis Kūčių patiekalas – kūčiukai - primena gilias tradicijas. Seniau žmonės kepdavo mažus duonos kepalus vėlėms vaišinti. Kūčiukai – tarsi tos duonos simbolis. Kūčių naktį namuose apsilankydavo ne tik dvasios – vykdavo ir daugiau paslaptingų dalykų. Tvartuose kalbėdavo gyvuliai, o vanduo šulinyje pavirsdavo vynu. Kūčių vakarą po sodą reikėdavo pasivaikščioti poromis – tada ateinančiais metais avys atsivesdavo po du ėriukus. Senovėje žmonės tikėjo, kad Kūčių vakarą negalima siūti ir verpti – kitaip ištiks nelaimė. Mergaitės tą vakarą nesiprausdavo, kad vištos pavasarį neiškapstytų jų rūtų darželio. Taip pat nebūdavo galima deginti balanos – kad gyvuliai nenusilaužytų ragų. Per Kūčias reikia stebėti gamtą: jei diena šviesi, metai bus geri, jei ūkanota – nelaimingi. Jei lyja – laukia derlingi metai“, - papasakojo Kartenos vidurinės mokyklos ketvirtokė Klaudija Lukauskytė. Atviros pamokos sumanytoja pradinių klasių mokytoja Morta Griciuvienė sakė, kad jau keletą metų artėjant šv.Kalėdoms kartu su mokiniais turi tradiciją kalbėtis apie senovės papročius ir gaminti originalius šventinius atvirukus. „Nebe pirmus metus vaikus skatinu patiems pasigaminti atvirukus, parnešti šventinę nuotaiką į namus. Šiemet patirtimi nusprendėme pasidalinti su vydmantiškiais – vieni kitiems pasakojome Advento, Kūčių tradicijas, susipažinome su papročiais, giedojome giesmes, ypač vaikams patiko senoviniai burtai. Pamokos tikslas yra atgaivinti senovinius papročius ir išmokyti vaikus kurti jaukią aplinką, skirti vienas kitam dėmesio. Todėl šiais metais klasę pasipuošėme egle iš popierinių delnų – ant kiekvieno jų yra parašyti vaikų linkėjimai vieni kitiems“, - pasakojo M.Griciuvienė.
|
|
