Atsikratė šašo

Senosios Įpilties gyventojai gali ramiau atsikvėpti: likviduotas pavojingų pesticidų sandėlis, į kurį iširus tarybiniams kolūkiams buvo suvežti ir saugomi chemikalai iš viso rajono. Darbus atlikusi bendrovė „AV investicija“ teigė išgabenusi apie 2,86 tonos sandėliuose dūlėjusių pesticidų, 115 tonų pesticidais užteršto grunto ir dar 867,5 tonos aplink buvusio grunto, kuriame būta teršalų, neviršijančių maksimalių leistinų normų – štai tokio dydžio šašo prieš savaitę atsikratė Senoji Įpiltis.

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas pasidžiaugė, kad Senoji Įpiltis pagaliau atsikratė iš sovietmečio paveldėtą seno pesticidų sandėlio.

„Seniai šito laukėme ir norėjome, - sakė arčiausiai buvusio pesticidų sandėlio gyvenanti Danutė Jonušienė. – Specialistai nuolat tyrė, ar pesticidai nepasiekia gruntinių vandenų, ar neužterštas mūsų šulinio vanduo, ir kaskart pateikdavo išvadą, kad viskas yra gerai. Tačiau iš kur žmogus žinosi, ar tai tikra teisybė?“

Iki D.Jonušienės sodybos nėra atvesta vandentiekio šakos, tad gyventojai naudojasi tik savojo šulinio vandeniu. O sandėlis, kuriame buvo laikomi iš sovietmečio paveldėti chemikalai, - mažiau negu už 500 metrų.

„Mes jau pripratę prie specifinio chemikalų kvapo – jo nebejaučiame. Bet kai sulaukiame svečių, jie iš karto užuodžia aitrų kvapą ir garsiai stebisi, kaip mes čia galime gyventi“,- pasakojo D.Jonušienė.

Sudegę pesticidai buvo užkasti

Likvidavimo darbus atlikusi bendrovė „AV investicija“ turėjo ne tik panaikinti sandėlyje ir šalia jo esančiuose jūriniuose konteineriuose likusius pesticidus, tačiau išvežti ir per 1994 metais kilusį gaisrą sudegusius pesticidus. Šie, sumaišyti su smėliu, buvo palaidoti po grunto sluoksniu.

„Tai buvo sugalvota kaip laikina pesticidų likučių laikymo priemonė. Kad teršalai nepasiektų gruntinių vandenų, kaupo vietoje buvo išklota speciali izoliacinė medžiaga. Šalia įrengti kontroliniai šuliniai, iš kurių periodiškai buvo imami mėginiai, stebint, ar pesticidai nepasiekė gruntinių vandenų“,- kalbėjo Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas.

„Pastaruoju metu buvusiame pesticidų sandėlyje pavojaus žmonėms ir aplinkai nebuvo. Tačiau visuomet išlieka rizika: jei būtų pažeista izoliacinė plėvelė, į kaupą supilti pesticidų likučiai galėjo patekti į gruntinius vandenis. Trumpai tariant, tai buvo užkastas nuodas ir jį reikėjo pašalinti“,- sakė Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta.

„AV investicijos“ darbuotojai izoliaciniame kaupe laikytus sudegusius pesticidų likučius supylė į didmaišius ir išvežė į bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialą sunaikinti. Norint panaikinti bet kokias abejones dėl galimo užterštumo, į Dumpių sąvartyną buvo išvežta ir 867,5 tonos grunto, buvusio aplink pesticidų likučių kaupą, nors šiame teršalų kiekis leistinų didžiausių normų neviršijo.

Gaisrą atsimena iki šiol

Buvę pesticidų sandėliai – dabar tušti, tačiau čia tebejaučiamas aitrus chemikalų kvapas.

Prieš 17 metų įvykusį gaisrą ir šiandien puikiai prisimena D.Jonušienė, kurios vyras tuo metu dirbo pesticidų sandėlio sargu. „Tada buvo leidžiama ūkininkams duoti prašomų pesticidų ir tai reikėjo registruoti specialiame žurnale. Atvažiavo pas mus ūkininkas iš Skuodo rajono – kadangi vyro nebuvo namie, aš jį ir palydėjau į pesticidų sandėlį. Praveriame sandėlio duris, o ten – iš pesticidų krūvos rūksta dūmai. Tas ūkininkas iš karto suprato, kad tai yra gaisro pradžia, ir patarė kuo skubiau kviesti ugniagesius,- pasakojo D.Jonušienė. – Sulėkė tada čia visos tarnybos – gesino gaisrą ir rengė planą, ką darys, jei įvyktų sprogimas. Tuomet specialistai kalbėjo, kad sprogimas būtų žalos atnešęs 50 km spinduliu. Ačiū Dievui, kad jo nebuvo, bet baimę jautėme.“

Darbėnų seniūnas E. Stalmokas sakė, kad tuomet gaisras buvo kilęs dėl savaiminio pesticidų užsidegimo.

„Laimei, kad degusių chemikalų dūmus nešė į miško pusę. Jei jis būtų pasisukęs gyvenvietės link, būtų buvę pavojaus žmonių sveikatai. Išgąsčio tikrai būta“,- prisiminė E.Stalmokas.

Chemikalai nebetiko naudoti

Darbėnų seniūnas E. Stalmokas pasakojo, kad Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir sugriuvus sovietinei kolūkių sistemai, buvo priimtas sprendimas visus be priežiūros likusius pesticidus suvežti į buvusį kolūkio chemikalų sandėlį Senojoje Įpiltyje.

„Tuo rūpinosi rajono ekologinė tarnyba. Ji, surinkusi pesticidus iš viso rajono kolūkių, padarė gerą darbą – pastatai buvo likę be priežiūros ir juose esančius chemikalus žmonės būtų galėję pasiimti savavališkai. Kas žino, ar žmonės nebūtų per klaidą supainioję pesticidų rūšių ir taip apnuodiję gyvulius ar apsinuodiję patys. Be to, chemikalai būtų galėję patekti ir į gruntinius vandenius,- sprendimą, kuris buvo priimtas dar jam nedirbant seniūnu, pakomentavo E.Stalmokas. - Vieša paslaptis, kad kolūkiai, gavę pesticidus, ne visus juos panaudodavo, kaip kad jiems valdžia buvo nurodžiusi – žmonės vengė tokių darbų, nenorėdami nuodytis. Taip per metų metus ir susikaupė chemikalų atsargos: kai kurių galiojimo terminai jau buvo pasibaigę, kai kurių rūšys – tarpusavyje susimaišiusios.“

E.Stalmokas pasakojo, kad tie pesticidai, kurie buvo dar tinkami naudoti, būdavo išduodami to pageidavusiems ūkininkams. O kiti taip ir liko saugojami Senosios Įpilties sandėlyje. „Tuo metu dar Lietuvoje nebuvo atestuotų įmonių, kurios būtų galėjusios sunaikinti šias pavojingas atliekas. Dalis pesticidų buvo išvežta net į Vokietiją sunaikinti“,- sakė E.Stalmokas.

Pesticidų nebėra, bet jų kvapas dar liko

Įpiltišikių svajonė, kad pagaliau bus panaikintas buvusių chemikalų sandėlis jų gyvenvietės pašonėje, išsipildė, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skyrė 600 tūkst. Lt specialiai pesticidų atliekoms Senojoje Įpiltyje sutvarkyti.

Bendrovės „AV investicija“ vadybininkas–konsultantas Liudas Puodžiūnas teigė, kad likvidavimo darbai truko mėnesį: išvežti sudegusių pesticidų likučiai, pesticidais užterštas gruntas bei išvalytas sandėlis ir šalia esantys jūriniai konteineriai.

„Tuose sandėliuose buvo 2,86 tonos pesticidų: ir palaidų, ir supiltų į palaikius maišus. Sandėliai buvo aprūdiję, kiaurais stogais ir atlapotomis durimis – į juos bet kas galėjo įeiti, matėsi, kad kai kurios metalinės statinės jau buvo ištampytos. Viską, ką radome, užfiksavome nuotraukose, kurias pridėsime prie ataskaitų,- kokį vaizdą išvydo atvykęs į chemikalų sandėlį, papasakojo L.Puodžiūnas. – Mes šias patalpas išvalėme ir išpurškėme kalkėmis, kaip kad ir buvome įsipareigoję pagal projektą. Tačiau aštrokas chemikalų kvapas ten dar bus jaučiamas ilgai.“

• Rašyti komentarą (1)