Vietinės rinkliavos mokestis: jo pranašumai ir trūkumai

Artimiausiu metu Kretingos rajono gyventojus pasieks gera žinia: vietinės rinkliavos mokestis turėtų mažėti 20 centų. Sprendimą sumažinti vietinės rinkliavos mokestį dar turės patvirtinti rajono Savivaldybės taryba, tačiau šiandien jau galima pasidžiaugti bent tuo, jog galimybės sumažinti mokestį susidarė gyventojams pradėjus aktyviau rūšiuoti šiukšles.

„Vietinės rinkliavos mokestis: jo pranašumai ir trūkumai“ – tokia tema pasikalbėti prie „apvaliojo stalo“ „Pajūrio naujienų“ iniciatyva susirinko: rajono meras Juozas Mažeika, jo pavaduotojas Vytautas Ročys, Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys, jo pavaduotoja Sigutė Jazbutienė, Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytoja Danutė Vasiliauskienė, Kretingos miesto Statybininkų rajono seniūnaitis Pranas Liaučius. Diskusiją vedė „Pajūrio naujienų“ bendrovės vadovė Vitalija Vitkauskienė.

Susitikimo esmė – ne tik aptarti, pasiteisino ar ne vietinės rinkliavos mokestis, kuris Kretingoje įvestas 2009 m., bet ir įvardinti realias galimybes, kaip dar būtų galima žmones paskatinti aktyviau rūšiuoti šiukšles, kaip reiktų žmones įtikinti, jog rūšiuojant atliekas ir mažėjant į Dumpių sąvartyną išvežamų buitinių atliekų kiekiui, atsiranda galimybė sumažinti vietinės rinkliavos mokestį.

Rūšiuojama dar vangiai

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ duomenimis, mūsų rajone vietinės rinkliavos mokestį moka 45 tūkst. 49 gyventojai. Per metus sukaupiama ir išvežama 16 tūkst. 583 tonos šiukšlių, iš kurių rūšiuotos, tai yra antrinės žaliavos, sudaro 88,6 tonos.

Didėja žaliųjų atliekų kiekis: 2009 m. jų buvo surinkta 223,5 tonos, po metų – dukart daugiau, tai yra 549 t. Tausodami gamtą, žmonės į pamiškes nebeišveža statybinių atliekų, ypač šiferio: 2009 m. sezoną šių atliekų buvo surinkta 11 t, po metų – 52 t. Komunalininkai šiferio atliekas perduoda įmonėms, kurios turi teisę utilizuoti kenksmingas atliekas. Gyventojui, panorusiam tai padaryti, būtų per didelė našta.

„Žmonių sąmoningumas turi kilti, ypač, kai kalbama apie žaliąsias atliekas. Žmonės dar nėra įsisąmoninę, jog jos ir sveria pakankamai daug – taip didinamas atliekų, išvežamų į sąvartyną, kiekis, dar neskuba tokių atliekų kompostuoti. Tačiau mūsų įmonės pasiūlytus konteinerius biodegraduojančioms atliekoms kaupti žmonės išgraibstė kaip mat – jų išdalinome 60, dar laukiame 2 tūkst. konteinerių, kuriais aprūpinsime individualių namų gyventojus“, - teigė „Kretingos komunalininko“ direktorius G.Žilys.

Be konteinerių biodegraduojančioms atliekoms kaupti, individualių namų savininkams buvo išdalinta 73 poros konteinerių stiklui ir plastikui atskirti.

Tokius konteinerius į savo namų valdą „įsileidęs“ kretingiškis P. Liaučius sakė, jog eksperimentas pasiteisinęs: gerokai sumažėjo šiukšlių, išmetamų į buitinių atliekų konteinerį, pamažu ir kaimynai suprantą, jog reikia rūšiuoti šiukšles.

„Tikėkimės, jog praeis laikas, ir gyventojai iš tiesų susivoks, kad sukrovus betono luitus į konteinerį, žmogus skriaudžia pats save per vietinės rinkliavos mokesčio dydį. Juk kuo daugiau šiukšlės svers, tuo daugiau ir mokėsime“, - teigė P.Liaučius, pokalbio dalyviams pritaręs, jog iš pradžių geriems įpročiams atsirasti reikia šiokios tokios prievartos.

Nesugalvoja motyvacijos mechanizmo

Kaip sukurti atliekų rūšiavimo kontrolės mechanizmą, kuris veikia daugelyje Europos šalių – Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje?.. – svarstė „apvaliojo stalo“ dalyviai. Tuo pačiu jie iškėlė klausimą, kaip reikėtų diferencijuoti mokestį, kad būtų galima motyvuoti tuos žmones, kurie sąžiningai rūšiuoja atliekas.

„Kol kas to padaryti negalime dėl įstatyminės bazės: ką pasakysime daugiabučių namų gyventojams, kurie taip pat gali rūšiuoti atliekas, - juk šio darbo nepasversi, - svarstė administracijos direktorė J.Vaickienė, akcentavusi, jog Kretingoje, įvedus vietinės rinkliavos mokestį, buvo padarytas milžiniškas darbas: visų pirma, sukurta sistema, kaip lanksčiai reaguoti į žmonių migraciją, sutvarkyta apskaita. – Palyginus su kitais rajonais, kurie neturi įsivedę šio mokesčio, esame padarę didelę pažangą: visi matome, kaip pašvarėjo pakelės, miškai, grioviai, niekas nebeieško būdų, kaip nelegaliai atsikratyti šiukšlėmis“.

Kretingos rajono savivaldybė, kaip ir kitos šalies savivaldybės, laukia Aplinkos ministerijos žadėtųjų rekomendacijų dėl vietinės rinkliavos mokesčio diferencijavimo. Kokios jos bus ir ar išvis pasirodys, dar tik spėliojama. Jeigu būtų taip paprasta sugalvoti ir įvesti diferencijuotą mokestį, tai seniai būtų buvę padaryta.

Švietimas – visa ko pradžia

Kol kas bendrovei „Kretingos komunalininkas“ yra nuostolingas išrūšiuotų atliekų išvežimas bei pardavimas: pavyzdžiui, Kretingos mieste surinkti 1 t antrinių žaliavų kainuoja 900 Lt, o pardavus tegaunama tik 400 Lt. Rūšiuojame vėlgi – ne itin kruopščiai: 10 proc. išrūšiuotų šiukšlių sudaro priemaišos – kitos šiukšlės.

„Tačiau vardan bendro atliekų kiekio mažinimo, vadinasi, ateityje – ir dėl mokesčio mažinimo, šiukšles turime rūšiuoti kuo daugiau“, - pabrėžė pokalbio dalyviai, kurie sutarė dėl vieno – privalu šviesti žmones, kad jiems šiukšlių rūšiavimas tarsi „į kraują įaugtų“. J.Vaickienė pasiūlė rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose pastatyti skirtingų spalvų šiukšliadėžes, į kurias vaikai dėtų jau išrūšiuotas šiukšles. Tai būtų ir įdomus užsiėmimas, įgūdžių tobulinimas nuo mažens. „Brangiai nekainuotų. Mokytojai galėtų sugalvoti įvairiausių veiklų, kaip sudominti vaikus, mokant saugoti gamtą, tvarkyti aplinką, tausoti išteklius ir panašiai“, - kalbėjo J.Vaickienė.

Jai pritarė mokytoja D.Vasiliauskienė: „Kalbate, kas galėtų kontroliuoti, kaip rūšiuojamos šiukšlės. Paprasta: išmokykime vaikus rūšiuoti atliekas, jis, grįžęs namo, elgsis taip, kaip yra išmokytas. Štai jums – pats geriausias kontrolierius, kuris tėvams nebeleistų šiukšlių mesti į bendrus konteinerius“.

Ilgametės pedagogės nuomone, kad tai būtų galima padaryti, būtinos pačios įvairiausios mokymo formos – šiuolaikiniams vaikams nebeužtenka lankstinuko. „Reikia bendrų projektų – spaudos, Savivaldybės, atliekų tvarkymo bendrovių, reikia numatyti skatinimo priemones – tada turėsime rezultatą“, - įsitikinusi D.Vasiliauskienė.

„Apvaliojo stalo“ diskusijos dalyviai sutarė dėl vieno: atėjo laikas ne tik kalbėti, atėjo laikas ir daryti. O „Pajūrio naujienos“ įsipareigojo atlikti švietėjišką misiją: žmones nuolat informuoti apie šiukšlių rūšiavimo naudą, bendrus mokomuosius projektus, iniciatyvas, naujas idėjas, ką daryti, kad mūsų aplinka, gamta lengviau atsikvėptų nuo šiukšlių.

• Rašyti komentarą (5)