|
|
|
Sveikos bandos statuso siekiamybė - naujas įpareigojimas ūkininkams
Nuo kitų metų sausio 1 dienos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pasirengusi įgyvendinti strateginį tikslą – gauti šalies, laisvos nuo tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės leukozės, statusą. Tai reiškia, kad Lietuvoje auginamų galvijų bandų savininkai, vadinasi, - ir mūsų rajono žemdirbiai, - visi be išimties privalės ištirti savo galvijus dėl šių užkrečiamųjų ligų.
Imbarėje ūkininkaujantys Gražina ir Justinas Selkauskai galvos dėl to nesuka: jų auginama galvijų banda – pirmoji mūsų rajone, įgijusi sveikos bandos statusą. „Buvo būtina skubiai parduoti užaugintus veršelius. Pamatėme, kad neturėdami šio statuso, negalėsime to padaryti“, - pirminę priežastį, kodėl suskubo įgyti sveikos bandos statusą, įvardino G.Selkauskienė. Ji sakė jokių papildomų rūpesčių dėl įgytojo bandos statuso nejaučianti. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suplanuoja darbus privatiems veterinarijos gydytojams, o įmonė „Pieno tyrimai“ taip pat žino, kas kiek laiko kokius tyrimus reikia atlikti. Tai – didelis palengvinimas ūkininkams, kuriems nereikia ne tik kad rūpintis, bet ir mokėti už tyrimus“, - teigė Kretingos rajono VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Saulius Alonderis, lankęsis pas imbariškius ūkininkus. Specialistas teigė, jog situacija mūsų rajone keičiasi gana sparčiai: iš 1,2 tūkst. galvijų augintojų 300 jau yra pasiekę sveikos bandos statusą, kiti – dalyvauja programoje, kaip tą statusą įgyti. Šiek tiek paraginti, anot veterinarijos gydytojo, teko iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukusius, tik savo reikmėms produkciją auginančius vyresnio amžiaus žmones. „Ateis laikas, ir ta viena jų auginama karvė pasens, ją reikės parduoti į skerdyklą. Neištirto galvijo jokia skerdykla pagal naujuosius reikalavimus nepriims“, - perspėjo S.Alonderis. Sveikos bandos statusas ūkininką tam tikra prasme įpareigoja: G.Selkauskienė sakė, jog papildydama savo bandą, ji galvijus perkanti tik iš lygiavertės bandos. „Nesinorėtų visko sugadinti – esame atsakingi už savo galvijų sveikatą, esame suinteresuoti, kad banda iš tiesų būtų sveika ir produktyvi, o produktas – saugus. Viską pasiekėme sunkiu darbu, turime naujų planų, tad nesėkmės, susijusios su bandos ligomis, būtų žingsnis atgal“, - tvirtino ūkininkė. Su vyru ji ūkininkauja nuo 1995 metų. Pradėjo nuo poros melžiamų karvių ir vienos telyčios. Dabar bandą sudaro beveik 100 galvijų, iš kurių 63 – melžiamos karvės. Žemės ūkininkai dirba apie 60 ha, pasigamina visą reikalingą pašarą. Dalyvavę programose – nitratų ir pieno direktyvoje, žemės ūkio valdų modernizavimo – įsigijo pieno liniją, aušintuvą, melžimo įrangą, įsirengė mėšlidę, mėšlo šalinimo sistemą, pirko naują traktorių, šienapjovę su transporteriu. Iš savo lėšų ūkininkai yra įsigiję žolės vyniotuvą, presą. „Reikėtų dar pašarų dalintuvo, galingo traktoriaus, siloso tranšėjos. Gyvenimas diktuoja savo sąlygas – tik jas išpildžius galima eiti į priekį. Ūkio plėsti neketiname: ribotų žemė, pastatai. Įsigyti žemės – sudėtinga, nes aplink – daug pieno ūkių. Be to, esame šeimos ūkis, ir didesnio ūkio neaprėptume, - apie perspektyvą kalbėjo G.Selkauskienė, kuri, įgijusi inžinierės chemikės-technologės išsilavinimą, dirbusi „Kretingos grūdų“ bendrovėje, turėtą darbą paaukojo tėviškei. – Mama liko viena, o į miestą išsikelti nenorėjo jokiais būdais. Taip ir įsikūrėme čia, dar 1927-aisiais statytame name“. G.ir J. Selkauskų ūkyje per metus iš vienos karvės vidutiniškai melžiama per 7 tūkst. kg pieno, kuris parduodamas bendrovei „Pieno žvaigždės“. „Gyventi galima – jau praėjo tie laikai, kai už pieno litrą temokėdavo po 30 centų. Tada kažkiek gelbėjo mėsai auginami galvijai. To esame atsisakę, nes ir vietos nebūtų mėsinei galvijininkystei vystyti, - buvusius ir esamus rūpesčius vardino ūkininkė. - Tačiau pienininkystė atima visą laiką – nuo ūkio neatsitrauksi. Kad banda būtų sveika ir produktyvi, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, turi būti tikras šeimininkas, kuris pastebi viską, kas vyksta bandoje: ar karvė rujoja, ar susirgo kuri, o veršiukus tai kaip vaikus auginame. Viską turi matyti ir žinoti pats, antraip bandą puls ligos, nebus laukiamo rezultato“. G.Selkauskienė turi minčių karvių pašarą praturtinti silosu. Prie šio, kažkada jau išbandyto, pašaro sugrįžti verčia pats gyvenimas: įvedus vadinamąjį plėvelės mokestį, šoktelės ruloninės žolės savikaina, kuri ir taip jau yra pakankamai didelė. Bandai išmaitinti ūkininkai ruošia per 1 tūkst. rulonų, ruošia šieno, šiaudų, 10 ha plote augina grūdų, vardan geresnių išmilžių perka ir kombinuotųjų pašarų. Besidomintys naujovėmis ūkininkai savo bandą papildė Lietuvos šėmąja telyčia ir dalyvauja valstybės remiamoje programoje dėl retų veislių išsaugojimo. „Nusipirkome Lietuvos šėmosios veršiuką dėl įdomumo. Šios veislės galvijų spalva – pilkšva su baltu plauku. Gausime šiek tiek išmokų, laukiame ir pagausėjimo“, - ūkio naujiena pasidalino G.Selkauskienė, kurios auginamą pagrindinę bandą sudaro holšteinizuotos Lietuvos juodmargės. Nuo 2012 m. sausio 1 dienos turėtų įsigalioti VMVT direktoriaus įsakymas „Dėl galvijų bandų, nedalyvaujančių gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemoje, laisvos bandos nuo galvijų tuberkuliozės, galvijų bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės statusui gauti“. Pagal šį įsakymą nuo sausio 1 d. bus draudžiama parduoti tiesiogiai vartotojui pieną, gautą iš karvių, laikomų bandose, kurios oficialiai neturi laisvos bandos nuo TBC, BRC ir EGL statuso, ir supirkti pieną iš karvių, laikomų bandose, kurios nedalyvauja gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemoje ir kurių sveikatos būklė dėl šių ligų nežinoma. Taip pat bus draudžiamas bet koks galvijų judėjimas, o skerdykloms – skersti galvijus iš bandų, kurios nedalyvauja gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemoje ir kurių sveikatos būklė dėl TBC, BRC ir EGL nežinoma.
|
|
