|
|
|
Įstatymas prajuokintų ir šunis
„O kur Kretingoje yra šunų fotoateljė?“- negalėjo sulaikyti šypsenos kretingiškė Regina Navajauskienė, sužinojusi, kad norėdama seniūnijoje užregistruoti dvejų metų basendžių veislės kalaitę Britą privalo pristatyti ir savo augintinio 10x15 cm matmenų nuotrauką. R.Navajauskienė buvo viena iš tų žmonių, kuriuos parke, bevedžiojančius savo keturkojį augintinį, pakalbino Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai. Šie, susirūpinę, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai palaidi šunys apkandžiojo žmones, paskelbė akciją, per kurią kontroliuoja, kaip gyventojai laikosi Gyvūnų laikymo Kretingos rajono gyvenamosiose vietovėse taisyklių. Štai tada ir išlindo yla iš maišo – pasirodė, kad šios taisyklės, kurias dar 2002 metų gruodį patvirtino Kretingos rajono taryba, sveiku protu yra sunkiai suvokiamos. Populiariausiose šunų vedžiojimo vietose patruliavę policijos pareigūnai apsčiai prisiklausė gyvūnų augintojų pastebėjimų, kad tai Prevencijos poskyrio viršininką Tomą Mikelkevičių paskatintų kreiptis į rajono Savivaldybę dėl šių taisyklių patobulinimo. „Suprasdami, koks gremėzdiškas yra šis įstatymas, pareigūnai neskuba bausti gyvūnų savininkų – juos prevenciškai įspėjame susitvarkyti dokumentus ir perspėjame dėl reikalavimų laikymosi“,- sakė T.Mikelkevičius, akcentavęs, kad baudos buvo išrašytos tiems asmenims, kurių šunys kėlė grėsmę kitų žmonių sveikatai.
Reikalavimų puokštė „Pajūrio naujienų“ kalbinti įvairių seniūnijų specialistai, policijos pareigūnai ir tie patys keturkojų mylėtojai sutinka, kad Gyvūnų laikymo taisyklėse esama reikalingų nuostatų, pavyzdžiui, kad gyvūnai turi būti tinkamai prižiūrėti, šeriami, vakcinuojami, jų negalima skriausti, organizuoti gyvūnų kovų, o šuo gali lakstyti nepririštas tik tada, jei privačios valdos tvora ne žemesnė negu 2 metrų ir t.t. Tačiau visą šių taisyklių „smagumą“ savo kailiu pajaučia tie, kurie, būdami sąžiningi piliečiai, nusprendžia savo augintinį užregistruoti seniūnijoje, kaip to yra reikalaujama tarybos sprendimu. Kretingos miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė paaiškino, kad norint šunį ar katę užregistruoti, privaloma pateikti: savo asmens dokumentą, veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūnui atliktus skiepus, kvitą apie sumokėtą 10 litų registracijos mokestį, veterinarijos gydytojo ar kito kompetentingo asmens pažymą apie šuns veislę ir rūšį, gyvūno 10x15 cm dydžio fotonuotrauką. Be viso to, dar reikia surinkti visų daugiabučio namo savo laiptinės pilnamečių gyventojų raštiškus sutikimus, kad jie sutinka, jog kaimynystėje augtų šuo. Privataus namo gyventojui kitų asmenų sutikimo reikės prašyti, jei tame pačiame name gyvena kelios šeimos. Ir visa ši reikalavimų puokštė – paprastam šuniui, kurio veislė nėra įtraukta į agresyviųjų ir pavojingųjų sąrašą. Palyginti: žmogui, norinčiam išsiimti asmens dokumentą, pakanka Migracijos poskyriui pateikti gimimo liudijimą arba seną dokumentą ir kvitą, liudijantį sumokėjus už paslaugą.
Reikalavimas dėl reikalavimo Ar seniūnijai pateikti šuns portretinę nuotrauką, ar visu ūgiu? „Dažniausiai nuotraukas atneša „visu ūgiu“,- su šypsena atsakė Kretingos seniūnijos žemėse ūkio specialistė Vilma Marcevičienė, registruojanti seniūnijos gyventojų šunis ir kates. Kam reikalinga gyvūno nuotrauka, gūžčiojo pečiais spėliodami ir seniūnijų specialistai, ir policijos pareigūnai. Nejaugi radus gyvūną be priežiūros, kas nors vartytų registracijos žurnalus, ieškodamas jo nuotraukos? Juolab – kad gyvūnai gali būti panašūs, ypač šią savybę turi veisliniai šunys, turintys atitikti išvaizdos standartus. Jau įprasta tvarka, kad bešeimininkius gyvūnus Kretingos mieste surenka ir išveža tarnybos „Nuaras“ darbuotojai – į juos ir kreipiasi šeimininkas, pasigedęs savo augintinio. „Tikrai nežinau, kam ta nuotrauka reikalinga“,- paklaustas sutriko ir rajono meras Juozas Mažeika, pripažinęs, kad Gyvūnų laikymo taisyklės galėjo būti tiesiog nukopijuotos nuo kitų savivaldybių, aiškiai neatsižvelgus, ar būtent Kretingos rajonui jos yra tinkamos. Vedžioti draudžiama Jei tik policijos pareigūnai būtų kvailai principingi, jie baudomis keturkojų augintiniams galėtų mojuoti ir į dešinę, ir į kairę. Ne tik dėl to, kad absoliuti dauguma gyventojų seniūnijose savo augintinių nėra įsiregistravę, bet ir todėl, kad jie šunis vedžioja viešose vietose. Gyvūnų laikymo Kretingos rajono gyvenamosiose vietovėse taisyklėse parašyta, kad asmenims yra draudžiama „vedžioti ar leisti gyvūnams bėgioti tam nenumatytose vietose, pažymėtose ženklu „Šunis vedžioti draudžiama”, masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto, žaidimų aikštynuose, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, išskyrus tuose, kur yra įrengtos gyvūnų vedžiojimo aikštelės“. Išvada – Kretingos mieste šunų vedžioti iš viso negalima, nes čia nėra nė vienos oficialios gyvūnų vedžiojimo aikštelės. „Nesuprantu, kodėl niekas neįrengia aptvertų aikštelių šunims vedžioti, kaip yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Ten žmonės žino, kokiu laiku, kokios veislės įleidžiamos į voljerą pabėgioti. Kol šunys išsilaksto, jų šeimininkai laukia ir gurkšnoja kavą, šnekučiuojasi tarpusavyje,- pasakojo R.Navajauskienė. – Tuo pačiu šunys netrukdo kitiems žmonėms, kurie nori pavaikštinėti parkuose, čia atsivesti vaikų.“ Rajono meras Juozas Mažeika sakė vedžiojimo aikštelės idėją svarstęs su Vietinio ūkio skyriaus specialistu Raimondu Jociumi, kuris šiuo metu Savivaldybėje nebedirba. „Priėjome išvados, kad investicijų aikštelei įrengti reikės daug, o naudos nebus – negi kas nors ves į ją pavedžioti šunį iš kito miesto galo, kai pas mus - tiek parkų, tiek erdvės?“- sakė J.Mažeika. Kodėl tylėjo seniūnijos? J.Mažeika pripažino, kad Gyvūnų laikymo taisyklės išties pasenusios ir turėtų būti koreguojamos. „Tik niekaip nesuprantu, kodėl jokių klausimų jau anksčiau neiškėlė institucijos, kurios vykdo šiuos tarybos sprendimus? Kodėl nesiūlė jokių pataisymų, jeigu esami reikalavimai atrodo „ne visai protingi“? Juk yra įstatymų tobulinimo mechanizmas ir šitai Savivaldybės institucijų darbuotojai puikiai išmano“,- negalėjo atsistebėti meras. Tuo tarpu seniūnijų specialistai iki šiol apie patiems šypseną keliančius reikalavimus garsiai niekam neskelbė ir patyliukais džiaugėsi, jog norinčiųjų užregistruoti savo augintinius – vos vienas kitas. Tokiais uoliais tarybos sprendimų vykdytojais tapo tie gyventojai, dėl kurių šunų jau buvo kilę problemų – kaimynai skundėsi dėl jų kaukimo, apkandžiojimo ar pan. Kretingiškė Laima Balsienė, laikanti penkerių metų mitelšnaucerio veislės Roksą, iškėlė problemą, kad Kretingos parkuose yra nepakankamai šiukšliadėžių šunų ekskrementams išmesti. „Visada nešiojuosi maišelį. Bet kur jį panaudojus dėti? Užkasti po rudeniniais lapais?“- kalbėjo L.Balsienė, prisiminusi JAV gyvenančios draugės patirtį, jog ten viešose vietose yra padėti net reikmenys, reikalingi šuns ekskrementams surinkti. „Šiukšlinių parkuose turi būti pakankamai. Apie tai esu šnekėjęs ir su „Kretingos komunalininko“ direktoriumi, ir su miesto seniūnu. Jis yra miesto šeimininkas ir privalo tuo pasirūpinti“,- tvirtino J.Mažeika. Kretinga – ne „Europoje“ Šunų augintojai stebėjosi, kam reikalinga registracija seniūnijose, jei jie savo gyvūnus vakcinuoja ir turi tai patvirtinančias skiepų knygeles, turi gyvūnų pasus, kurie galioja visoje Europos Sąjungoje, be to, kai kurių gyvūnai turi ir implantuotą mikroschemą. Gali būti, kad po kelerių metų registracija seniūnijose iš viso taps nereikalinga, nes artimiausiu metu Seimas svarstys Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kuris numato, kad nuo 2016-ųjų absoliučiai visi šalyje auginami šunys bei katės privalės turėti elektronines identifikavimo mikroschemas. Taip siekiama išspręsti valkataujančių gyvūnų problemą, nes pagal turimą mikroschemą bus nesunku nustatyti jo šeimininką. „Jeigu toks įstatymas bus priimtas, tada ir svarstysime, ką daryti su registracija seniūnijose,- sakė J.Mažeika. - Vis dėlto manau, kad reikalavimas atsiklausti kaimynų, ar jie leidžia laikyti šunį ar katę, yra naudingas. Taip užkertamas kelias galimiems barniams tarp jų.“ Kiekvienas šunį ar katę seniūnijoje užregistravęs asmuo gauna raudonos spalvos pažymėjimą, kuriame yra nurodomi savininko asmens bei jo gyvūno duomenys, atliktų medicininių procedūrų žymos. Kartu su šiuo pažymėjimu gyvūno savininkas gauna ir raudonos spalvos registracijos žetoną, kuris turi būti tvirtinamas ant šuns antkaklio – pagal identifikacijos numerį, pažymėtą žetone, galima sužinoti, kas yra gyvūno savininkas.
|
|
