Pagerbė Kretingos bitininkavimo mokyklos įkūrėją

„Būti bitininkų draugijos nariu, pavyzdingai vesti savo bityną, rūpintis mažiau mokančių apylinkės bitininkų švietimu, parduoti atliekamą medų, vašką bitininkų draugijoms...“ Tai - tik dalis bitininkų priesakų, kuriuos dar 1919 m. suformulavo tėvas Jeronimas Pečkaitis. Jis 1921 m. Kretingos pranciškonų vienuolyno sode užveisė 20 avilių, ir tie metai yra bitininkavimo mokyklos Kretingoje pradžia.

Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas ir jo pavaduotoja Violeta Šedienė (dešinėje) Pranciškonų vienuolyno labdaros valgyklos “Rūpestėliai” šeimininkei Apolonijai Bernotienei perdavė bitininkų paaukotą medų.

Konferenciją „Kretingos bitininkavimo mokyklai – 90“ inicijavę Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė ir Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas visų pirma šiuo renginiu siekė ne tik pagerbti vienuolyno viršininko ir Lietuvos pranciškonų komisaro tėvo Jeronimo Pečkaičio atminimą, bet ir dar kartą pagarsinti šio žmogaus nuopelnus Lietuvos bitininkystei.

Tarsi įprasmindami tėvo Jeronimo kvietimą „aukotis bitininkavimui, visuomenės reikalams ir Dievo garbei“, Kretingos rajono bitininkai paaukojo medaus, kuris atiteko Pranciškonų vienuolyno labdaros valgyklai „Rūpestėliai“, Motinos Teresės vienuolyno globotiniams.

„Tai – ne vienkartinė labdara. Rengdami susirinkimus, nuolat dalį savo medaus derliaus, kitų produktų – pikio, bičių duonos - skiriame Kauno universitetinių klinikų apiterapeutams, kurie tuos produktus panaudoja ligoniams gydyti ir moksliniams tyrimams atlikti. Medikai apiterapeutai palygina, tiria, nuo ko – bičių produktų ar cheminių tablečių – žmogus pasveiksta greičiau“, - gražia savo bičiulių iniciatyva pasidžiaugė A.Latakas.

Jis bei jo bičiuliai bitininkai – Kretingos skyrius vienija beveik 100 narių – su pagarba kalba apie Jeronimo Pečkaičio knygą „Bitininkas“. Ši, atspausdinta Tilžėje 1921 m., turėjo nuorodą „perspausdinti užginta“. Dvasininkas mirė jaunas – 1925-aisiais, ir daugiau knygos leidimų nebuvo pakartota.

„Taip ir likome be knygos. Iš mūsų, Kretingos bitininkų, tik keturi turi knygos originalus, dar po egzempliorių saugoma Kretingos muziejuje ir vienuolyne. Kai kurios tų knygų – jau aptrūnijusios, nežinia, kiek laikys. Tad padarėme tris dešimtis kopijų ir išdalinome konferencijos dalyviams“, - apie intenciją kuo labiau paskleisti tėvo Jeronimo patyrimą kalbėjo A.Latakas.

Bitininkas pastebėjo, jog tėvo Jeronimo knyga yra įdomi daugeliu aspektų: kai bitininkavo tėvas Jeronimas, dar nebuvo varoatozės erkių, vadinasi, nereikėjo bičių ir gydyti nuo šios ligos, pasikeitė korių rėmelių standartas. Be to, kai šiandien knygas apie bitininkystę rašo mokslininkai, tėvo Jeronimo knygoje, anot A.Latako, - tiek perliukų ir niuansų, kuriuos gera skaityti ir kurių nerasi jokiose kitokiose knygose. Tuo ši knyga ir yra unikali.

Konferencijoje kretingiškių kvietimu dalyvavo bičiuliai iš visos Vakarų Lietuvos: bitininkų draugijos pirmininkas iš Naujosios Akmenės Zenonas Vilčinskas ir bičiulis Stasys Pliuskys, Mažeikių – Birutė Budreckienė, Telšių – Steponas Žadeikis, kolega bitininkas iš Skuodo Valius Jonkus, kiti svečiai.

„Jie visi buvo sužavėti Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko parengtu pranešimu apie tėvo Jeronimo asmenybę, jo indėliu į krašto bitininkystę. Ir, kas svarbiausia, - kolegoms gimė idėja taip pat pagerbti savo krašto bitininkus, Pavyzdžiui, telšiškiai jau turi minčių paminėti Šatrijos Raganą, kuri 1906 m. išleido „Bičių knygelę“, - kolegų iniciatyva pasidžiaugė Kretingos bitininkų draugijos vadovas.

Per kretingiškių surengtą konferenciją joje dalyvavęs Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas profesorius Algirdas Skirkevičius paragino bitininkus kuo intensyviau pasinaudoti valstybės teikiama parama bitininkystei vystyti, įdomų pranešimą parengė bitininkė lektorė Roma Mačienė, pabuvojusi Pasaulio bitininkų kongrese Argentinoje ir perteikusi šios šalies, kuri eksportuoja 95 proc. surinkto medaus, bitininkavimo patirtį. Bitininkams koncertavo Kretingos meno mokyklos akordeonininkų ansamblis, vadovaujamas Silvos Garbaliauskienės, konferencijos dalyviai renginį užbaigė ekskursija į Kretingos muziejaus vandens malūną, kur veikia etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“.

„Mažiausiai tokia proga norėtųsi kalbėti apie problemas, kurių vis dėlto atsiranda: trūksta draugijos narių aktyvumo, per vangiai naudojamasi valstybės parama“, - šiandienos bitininkų aktualijas įvardino A.Latakas.

Kretingos rajone iki 50 šeimų laiko 70 bitininkų, ir tai sudarytų 1 tūkst. 200 šeimų, antrą tūkstantį bičių šeimų laiko 15 bitininkų, turintys per 50 šeimų.

• Rašyti komentarą (3)