|
|
|
Pavargo laukti valdžios dėmesio
Buvusio Šalyno dvaro vietoje gyvenantys Genovaitė ir Juozas Bružai beveik dešimtmetį skambina pavojaus varpais dėl griūvančios pastato dalies, kuri priklauso rajono Savivaldybei. „Valdžia nesirūpina savo butu, kuris vis labiau tręšta, o kartu griauna ir mūsų nuosavybę. Kita vertus, Savivaldybės pastato dalies mes negalime remontuoti, nes neturime tokios teisės“,- Genovaitė ir Juozas Bružai pasakojo besijaučiantys lyg patekę į spąstus. Sutuoktiniai skundėsi, kad kiaurai lyjant ir vėjams pučiant per Savivaldybei priklausančią pastato dalį, kartu pūdomi ir jų namai: rūsius skandina vanduo, į sienas metasi pelėsinis grybas. „Bijome ir iš namų išvažiuoti, nes nežinome, ar sugrįžę berasime juos stovint,- pasakojo G.Bružienė. – Turime nuosavybę, o teisių – jokių. Norėjome savo butą apsidrausti – niekas nedraudžia. Koks draudėjas imsis atsakomybės už pūvantį namą?“ Buvusio Šalyno dvaro 401,41 kv.m ploto pastate šiuo metu yra du privatūs butai – Bružų bei jų kaimyno Dainiaus Kantakevičiaus. Su šiais abiem butais bendrą sieną turi trečioji ir didžiausioji pastato dalis – 131,97 kv.m ploto butas, kuris ir priklauso rajono Savivaldybei. Komisijų – daug, sprendimo – jokio Bružai ne kartą kėlė problemą dėl griūvančios pastato dalies, kuri priklauso Kretingos rajono savivaldybei – vietoje apsilankė, padėtį vertino ir ką daryti sprendė ne viena komisija, sudaryta iš įvairių Savivaldybės administracijos specialistų, jiems talkino paveldosaugininkai, restauratoriai. Tačiau laikas bėga, žiema – jau ant nosies, o G. ir J. Bružai vis dar gyvena nežinioje, ar realiai bus imtasi kokių nors darbų ir jei taip, tai – kokių. „Tai išties yra didelė problema ir suprantu, kad ten gyvenantiems žmonėms yra neramu,- sakė Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė. – Bružai kreipėsi į seniūniją, apie šią problemą informavau Savivaldybę ir pati du kartus su įvairiomis komisijomis lankiausi Šalyno dvare. Dar kartą klausimą dėl Šalyno dvaro iškėliau ir praėjusią savaitę, kai Savivaldybėje įvyko susirinkimas dėl pasirengimo žiemai. Tačiau išspręsti šios problemos iš esmės seniūnija negali – tai yra Savivaldybės kompetencijos klausimas.“ Laiko reikėjo dokumentams parengti Kretingos rajono meras Juozas Mažeika teigė, jog išsiaiškinti Šalyno dvaro situaciją yra paskirta paminklotvarkininkui Algirdui Mulvinskui – šis esą ir pasiūlys išeitį, ką daryti su Savivaldybės dalimi. Paklaustas, kodėl taip ilgai užsitęsė sprendimų paieška, jog Savivaldybės turtas visai baigia sugriūti, J.Mažeika paaiškino: „Vis tikėtasi, kad atsiras norinčiųjų tą butą nusipirkti. Keletą metų vyko aukcionai, tačiau pirkėjų nesulaukėme“. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjos Jolitos Jasinskienės teigimu, problemos dėl Šalyno dvaro imtasi iš karto po to, kai dėl jos į Savivaldybę 2007 metais kreipėsi tuometinis Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius. „Tiek laiko prireikė privatizacijai pasirengti: reikėjo butui pripažinti avarinę būklę – tai iš karto ir padaryta 2007 metais, suformuoti žemės sklypus, įgyvendinti ir kitus reikalavimus, kad galėtume turtą įtraukti į privatizuotinų objektų sąrašą. Organizuoti net keli aukcionai, tačiau pirkėjų taip ir neatsirado. Tam įstatymai numato specialias procedūras, jų privalome laikytis, tad darbai tikrai nebuvo vilkinami“,- užtikrino J.Jasinskienė. Turtas – už simbolinę kainą Jolita Jasinskienė teigė, kad net simbolinė Savivaldybės turto pardavimo kaina nepriviliojo nė vieno investuotojo. „Šių metų rugpjūtį buvo paskelbtas paskutinis aukcionas, kuriame nustatyta simbolinė kaina – 21 tūkst. 922 Lt. Šios sumos prašyta už visą Savivaldybei priklausantį turtą buvusio Šalyno dvaro vietoje: butą, dalį tvarto, tolėliau esantį ūkinį pastatą, šulinį, bei žemės sklypus – 30,58 aro ir 30 arų dydžio. Savivaldybė negali nustatyti žemės kainos, tad ją atėmus iš bendros sumos, butas ir ūkiniai pastatai įvertinti tik 100 Lt. Ir vis vien šio turto niekas neperka“,- teigė J.Jasinskienė. G.ir J.Bružai stebėjosi, kodėl gi Savivaldybei priklausančio buto nebuvo leista privatizuoti anksčiau jame gyvenusiam Česlovui Kazakevičiui. Tokį patį pageidavimą esą turėjusi ir vėliau vietoj jo į butą atsikrausčiusi Justina Kantakevičienė, kuriai mirus prieš 7 metus, turtas visai ėmė nykti. Tuo tarpu Bružai, kurie Šalyno dvaro pastate buvo apgyvendinti sovietmečiu kaip ūkio darbuotojai, savąjį 98 kv.m ploto butą išsipirko 1995 metais. Tą patį padarė ir jų kaimynas D. Kantakevičius.
„Gaila žiūrėti, kuo pavirto mūsų butas buvusiame Šalyno dvare. Kai mes dirbome ūkyje, visas santaupas skyrėme butui susitvarkyti: įsivedžiau vandenį, įrengiau šildymo sistemą, tualetą, vonią. Juk ten nieko nebuvo – tik salė susirinkimams. Gyvenome ir tvarkėmės,- „Pajūrio naujienoms“ telefonu kalbėjo Č.Kazakevičius. – Tačiau kai mums reikėjo išsikraustyti pas tėvus į Pagėgius, butą užleidau gyventi kaimynei Justinai Kantakevičienei. Tad atsiradus galimybei, ir ji pareiškė norą privatizuoti butą. Visgi teismas buto neleido privatizuoti nė vienam iš mūsų – man dėl to, kad ten nebuvau įregistravęs savo gyvenamosios vietos, o Justinai Kantakevičienei – dėl to, kad jos vardu jau buvo privatizuotas kitas butas. Taip ir numojau ranka į tą butą, kurį tikrai toliau būčiau tvarkęs ir prižiūrėjęs – juolab, kad netoliese ir mano brolio šeima gyvena.“ Pripažintas kultūros vertybe G. ir J.Bružai gi svarstė, ar nebus problema dėl Savivaldybės buto įsisenėjusi dėl to, kad buvęs Šalyno dvaras esąs paveldosaugos objektas. „Tačiau kas čia begali būti saugoma, jei visas pastatas kapitaliai buvo remontuotas 1961 metais? Buvusio dvaro likę tik pamatai, o visa kita buvo pakeista, galima sakyti, namas iš naujo pastatytas“,-stebėjosi J.Bružas. Kretingos rajono savivaldybės administracijos paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas patvirtino, kad buvusi Šalyno dvarvietė iš tiesų yra įregistruota Kultūros vertybių registre. „Kultūros paveldo objektų nereikėtų suprasti siaurąja prasme: jais gali būti pripažįstami ne vien materialūs daiktai, bet ir vietovės. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad dvarai nebuvo statomi atsitiktinėse vietose, o Šalyno dvaro ištakos siekia XVIII amžių, pasidairykite aplink – kokia tai unikali vietovė, joje tebeauga šimtamečiai ąžuolai“,- pasakojo A.Mulvinskas. Vis dėlto, akcentavo A.Mulvinskas, sprendžiant problemą dėl Šalyno dvaro svarbiausia yra iš esmės pasirūpinti Savivaldybės turtu, o tai, kad jis priklauso ar ne saugotiniems objektams, lemia tik metodiką, priemones, kaip tai padaryti. Planuojami restauracijos darbai A.Mulvinskas teigė, kad dar šią savaitę bus sukviestas išplėstinis specialistų susirinkimas, kuriame bus sprendžiama, ką daryti su avarinės būklės Savivaldybės butu. Gali būti, kad jis bus konservuojamas žiemai, o nunykusios detalės demontuojamos su perspektyva vėliau jas atkurti. „Reikia atsižvelgti į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio nurodymus, kad gyvenamasis namas yra Šalyno buvusio dvaro I sodybos fragmentai ir ten būtina atlikti statinio matavimus, architektūrinius, konstruktyvinius tyrimus, kuriais remiantis teisės aktų nustatyta tvarka ir bus rengiamas restauravimo atkūrimo projektas,- Kretingos rajono savivaldybės administracijos šių metų rugsėjo pabaigoje gautą raštą pacitavo A.Mulvinskas. – Taigi išduotose sąlygose numatyta perspektyva restauruoti šią statinio dalį. Lengvabūdiška manyti, kad nukirtus dalį apgriuvusio pastato, nebus pažeistos esminės visą pastatą laikančios konstrukcijos. Sprendimus turime labai gerai apgalvoti, kad privatiems butams nebūtų pakenkta dar labiau.“ A.Mulvinskas užsiminė, kad reikėtų išsiaiškinti ir priežastis, kodėl nunyko pastato šiaurės vakarų dalis. Vietoje buvusiems ekspertams kelia nuostabą, kodėl pati stogo konstrukcija likusi tvirta, o pirmiausiai nukentėjo sijos – tai yra tie statinio elementai, kurie yra po stogu, vėdinamose vietose, ir įprastai suyra vėliau.
|
|
