Rankų sudėjus sėdėti neketina

„Jau visą mėnesį oficialiai nebesu Senosios Įpilties kultūros namų vadovė. Buvo keistas jausmas palikti vietą, kurioje dirbau daugiau negu du dešimtmečius. Buvo šiek tiek liūdna, išėjau sunkiai. Tačiau dabar jau džiaugiuosi – pagaliau turiu laiko ilsėtis, pagaliau galiu skirti laiko naujiems planams. Užleidžiu vietą kitiems, bet niekur nedingstu – ir toliau esu bendruomenės pirmininkė, visada padėsiu ir patarsiu organizuojant renginius, šventes“, - kalbėjo pensijon išėjusi B.Stalmokienė.

Birutė Stalmokienė per žiemą ketina pailsėti ir pavasarį imtis naujų sumanymų bei darbų.

Ją pavaduojantis Rimantas Varkojus pasakojo B.Stalmokienę pažįstąs jau 11 metų, tačiau negalįs prisiminti, kad kada nors būtų susipykęs ar dėl ko nors susiginčijęs su savo vadove.

„Birutė - kūrybingas žmogus. Mano nuomone, tai ji padarė kaimą gražų, aktyvų ir gyvą. Jos iniciatyvumas, idėjų gausa yra visiems mums pavyzdys. Tai įpareigoja tęsti Birutės pradėtus darbus ir sugalvoti dar kažką naujo“, - teigė R.Varkojus.

Gerų žodžių savo kolegei negailėjo ir Senosios Įpilties kultūros renginių organizatorė Danutė Bružienė.

„Drąsiai galiu sakyti, kad Birutė atgaivino kultūros namus. Kai 1980-aisiais ji atėjo dirbti, pastatas buvo apgriuvęs, mažai kas čia vykdavo. Bet Birutė įkūrė etnografinį ansamblį, pamažu pradėjo gražinti kultūros namus. Jos energijos užteko visiems. Kokių tik mes neturėjome išvykų, ekskursijų, renginių. Birutei niekada netrūko idėjų, ji visada buvo ir tebėra Senosios Įpilties žiburys“, - kalbėjo D.Bružienė.

B.Stalmokienė prisiminė savo darbovietę atradusi apleistą ir uždarytą. Tačiau beviltiška padėtis neišgąsdino – moters varomasis variklis buvo noras sukurti jaunimui patrauklią vietą, kaimą padaryti veiklų.

„Viskas puikiai klostėsi todėl, kad su manimi dirbo aktyvūs ir kūrybingi žmonės. Kokį turėjau jaunimą – galėjom kalnus versti. Jie ne tik norėjo linksmybių, bet ir padėjo suremontuoti kultūros namus. Viską darėme patys, nieko nesamdėm – jaunimas dažė salę, aš skaičiavau, kiek reikia plytų, kad galėtume iš vienos patalpos padaryti dvi. Būrėme saviveiklininkus, nors neturėjome nei rūbų, nei instrumentų. Surengdavome daugybę jaunimo vakaronių, kuriose nebūdavo nė lašo alkoholio, vien linksmybės. Nors negaliu sakyti – ir dabar kaimo jaunimas yra šaunus“, - sakė 63-ejų B.Stalmokienė.

Ji įsitikinusi, kad žmogus tik pats gali padaryti, kad darbas būtų ne sunkus, bet įdomus ir žavus. Pasak B.Stalmokienės, nors tekdavo ir nuvargti, į priekį visada vesdavo noras sukurti kažką išskirtinio.

„Kartais manęs klausia, kaip pavyksta sugalvoti naujų renginių – atgaivinome senovinę Gegutės šventę, pirmą kartą rajone surengėme Mėlynių turgų. Nežinau, kaip ateina idėjos. Mintys tiesiog šauna į galvą ir imiesi darbo. Viena pati juk nieko nepadaryčiau – padeda vieninga bendruomenė. Nesinori rutinos, vis tų pačių scenarijų, pačiai įdomiau dirbti, kai yra naujovių. Todėl Įpiltis ir smagi savo vakaronėmis“, - įsitikinusi B.Stalmokienė.

Šiuo metu moteris prisipažino nieko neveikianti – tiesiog po sunkios vasaros mėgaujasi poilsiu. Tačiau ilgai sudėjusi rankų sėdėti neketina – jau planuoja naujus darbus.

„Noriu sutvarkyti kaimo tvenkinius, aplinką. Planuoju surengti iškilmingą atidarymą. Ir toliau dirbsiu kaimui ir jo žmonėms – noriu, kad gyventume geriau“, - sakė B.Stalmokienė.

Nors tikino jau susitaikiusi su išėjimu iš darbo, B.Stalmokienė susigraudino bendruomenei sustojus atsisveikinti – savo kolegę įpiltiškiai išlydėjo su viena populiariausių jos suburto etnokultūrinio ansamblio dainų.

• Rašyti komentarą (2)