Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Partizanų auką liudys paminklas

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Istorija
  • 2011-10-11

Savaitgalį Nausodžio kaimo miške iškilmingai atidengtas paminklas čia žuvusiems laisvės gynėjams pagerbti. Į ceremoniją tiesiai iš Afganistano atvyko ir Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Tarp keturių nuošalioje miško sodyboje pokariu žuvusių partizanų buvo ir jo motinos sesuo.

Prisiminimas apie laisvės kovotojus toks gyvas, kad jiems skirtas paminklas paskendo gėlėse.

Apie 1948 metų rugsėjo 8 dieną Nausodžio kaime įvykusią tragediją vis dar primena išlikę Ignaco Slušnio sodybos pamatai. A.Pociaus iniciatyva paminklas partizanams buvo pastatytas daržinės vietoje – čia naktį buvo sušaudyti A.Pociaus motinos sesuo Karolina Slušnienė-Marytė ir jos vyras Vladas Slušnys-Jūreivis. Kartu su jais žuvo ir Bronius Anužis-Žalgiris bei Jonas Liaudanskis-Girėnas. Jie buvo Žemaičių apygardos kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio partizanai, kovoję už Lietuvos laisvę.

„Bunkeris buvo įrengtas gyvenamajame name. Tačiau naktį iš užduoties grįžę laisvės kovotojai greičiausiai nenorėjo žadinti šeimininkų ir nusprendė nakvoti daržinėje. Čia juos ir užklupo NKVD pasiuntiniai“, - prieš iškilmingą ceremoniją pasakojo A.Pocius.

Pasak jo, oficialiai buvo pranešta, jog žuvo penki partizanai. Tačiau A.Pociaus motina pasakojusi, jog sodybos šeimininkas I.Slušnys įšoko į upę ir joje slėpėsi keletą valandų, kol pasitraukė NKVD kariai. Vėliau I.Slušnys pabėgo į kitoje upės pusėje buvusią giminaičių sodybą.

Šie prisiminimai vis dar gyvi ir senųjų nausodiškių atmintyje. Darina Slušnytė-Jonauskienė neprisimena tos lemtingos nakties, tačiau prisimena čia žuvusius giminaičius.

„Tais metais, kai sušaudė partizanus, man buvo septyneri, tad negaliu atsiminti tos nakties įvykių, pasakojimų. Tačiau prisimenu Vladą Slušnį – jis buvo mano tėvo brolio sūnus. Nežinau, kokiais būdais mano albume yra išlikusi jo ir Karolinos Slušnienės bendra nuotrauka“, - kalbėjo D.Slušnytė-Jonauskienė.

Nors žuvusieji Nausodyje – tik maža dalis, padėjusių galvą už Tėvynės laisvę, A.Pocius yra įsitikinęs, kad kiekvienas partizanas turi būti pagerbtas už padarytą milžinišką auką.

„Šiandien mūsų nelepina oras – pliaupia lietus. Bet tai yra galimybė nors šiek tiek pajausti tai, ką išgyveno mūsų laisvės kovotojai. Be namų, be maisto, šiltų rūbų – be viso to jie turėjo išgyventi. Jie mylėjo Tėvynę ir suprato, už ką aukojasi. Partizanų auka buvo verta – dabar esame laisvi, mūsų nevaržo okupantai, esame Europos Sąjungos, NATO nariai. Mūsų šalis yra saugi. Tikiuosi, kad takas šio paminklo link neužžels. Kiekvienas istoriją žinoti privalo. Tikiuosi, kad kiekvienas šaulys, kiekvienas karys padarytų tą patį, ką padarė čia žuvę laisvės kovotojai“, - per paminklo atidengimo ceremoniją kalbėjo A.Pocius.

Paminklo statyba besirūpinusio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė įsitikinusi, kad Nausodyje surengtos partizanų pagerbimo iškilmės – tik maža dalis, kaip būtų galima pagerbti laisvės kovotojus.

„Lietuvoje už laisvę žuvo begalė žmonių. Jie dar nėra pakankamai įvertinti, pagerbti“, - įsitikinusi T.B.Burauskaitė.

Nausodžio partizanų žūties vietoje buvo pastatytas standartinis trijų briaunų, apie 120 centimetrų aukščio paminklas su Vyčio kryžiaus siluetu. Paminklo priekyje iškalti žuvusiųjų vardai bei slapyvardžiai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas