|
|
|
Psichiatrijos problemos – visur tos pačios
„Gydytojus ir psichologus pažinojau jau anksčiau. Tai – pastovus ir profesionalus kolektyvas, puikiai išmanantis savo darbą ir turintis gerą reputaciją šalyje“,- džiugiai nusiteikęs darbą pradėjo naujasis Kretingos psichikos sveikatos centro vadovas 56 metų Juozas Vičius, kurio kandidatūrai šiomis dienomis pritarė ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai. Demokratiškumo ir tolerancijos vienas kitam principais gyvenime ir darbe besivadovaujantis J. Vičius pripažino, kad naujosios pareigos Kretingoje gerokai skirsis nuo turėtų anksčiau: jis savo noru pasitraukė iš Švėkšnos psichiatrijos ligoninės vyriausiojo gydytojo posto, šią įstaigą sujungus su Klaipėdos jūrininkų ligonine. „Kai atėjau į Švėkšnos ligoninę, joje dirbo 338 darbuotojai, o čia turėsiu 13 bendradarbių. Švėkšnos ligoninėje nepalyginamai didesnis pacientų srautas, tarsi fabrike darbas virė ir dieną, ir naktį. Kretingoje darbo tempas kur kas ramesnis: kiekvienam atėjusiam galima skirti daugiau dėmesio ir laiko“,- kalbėjo J.Vičius. J.Vičius prisipažino, kad Kretingos rajonas jam artimas, nes pats yra kilęs iš kaimyninės vietovės – Plungės rajono Kulių kaimo. Šiuo metu J.Vičius gyvena vienkiemyje netoli Švėkšnos, tad kasdien į darbą Kretingoje jam tenka važiuoti nemažą atstumą – 58 km į vieną pusę. J.Vičiaus žmona Virginija – taip pat medikė: Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centre dirba šeimos gydytoja ir yra šios įstaigos vyriausioji gydytoja. Planuose – dienos stacionaras Būdamas Kretingos psichikos sveikatos centro direktoriumi, J.Vičius dirba tik administracinį darbą, tačiau jis neatitrūks ir nuo klinikinės praktikos, nes vieną dieną per savaitę Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centre dirba gydytoju psichiatru. „Problemos visur tos pačios: didžiausia dalis pacientų serga depresija, įvairaus spektro šizofrenija, juos kamuoja elgesio patologijos bei priklausomybės. O ši bėda pastebima kiekvienam, mat mūsų sritis yra glaudžiai susipynusi su socialine situacija šalyje“,- kalbėjo J.Vičius. Naujasis Kretingos psichikos sveikatos centro vadovas teigė, kad artimiausiuose jo planuose – įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą projektą, per kurį bus sukurtos sąlygos dienos stacionarui. „Ten psichikos ligoniai galės praleisti dieną ir bus užimti įvairia veikla, pavyzdžiui, galės išbandyti meno ar šviesos terapiją. Tuo pačiu medikai stebės pacientus ir jų elgesį, kontroliuos, ar jie vartoja vaistus. O vakare pacientai grįš į namus, pas savo artimuosius,- projekto viziją pristatė J.Vičius. – Valstybės politika ir yra mažinti stacionarių ligonių skaičių, kuo didesnį dėmesį skiriant pirminei priežiūrai. Jau dabar Lietuvoje yra daugiau negu 70 psichikos centrų, dar jų esama pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, veikia privatūs psichologų kabinetai. Visa tai sudaro sąlygas kuo anksčiau pastebėti žmogaus ligą ir ją gydyti.“ Keistas požiūris į sveikatą J.Vičius, Kauno medicinos institutą baigęs 1980 metais, į psichiatriją atėjo ne iš karto – jis 17 metų dirbo pediatru Švėkšnos apylinkės ligoninėje, o ją panaikinus ir įkūrus ambulatoriją, tapo ir jos vyriausiuoju gydytoju. Kai 1997 metais J.Vičius buvo paskirtas Švėkšnos respublikinės psichiatrijos ligoninės vadovu, jam teko keisti savo darbo profilį – kaip pats sako, kad su kolektyvu galėtų kalbėti viena kalba. „Gailiuosi, kad į psichiatriją neatėjau anksčiau. Tai man gerokai įdomesnė sritis už pediatriją. Tačiau šiuo metu psichiatrus Lietuvoje galima įrašyti į Raudonąją knygą. Nežinau, kas suteiktų pagalbą ligoniams, jei šiandien atleistume visus psichiatrus pensininkus,- kalbėjo J.Vičius, kuris yra Lietuvos psichiatrų asociacijos bei Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos narys. – Jaunimas noriai renkasi psichiatro specialybę, tačiau bėda ta, kad išvyksta dirbti į užsienį, kur šis darbas yra geriau apmokamas. Gerai, nežiūrėkime per piniginę prizmę: Lietuvoje vyrauja keistas požiūris į savo sveikatą – sirgti psichikos liga yra gėda, o tuberkulioze – ne. Bet juk žmogus negali pasirinkti ligos ir niekas nėra kaltas ja susirgęs. Užsienyje kiekvienas žmogus turi ne tik savo kirpėją, siuvėją, bet ir psichologą, psichoterapeutą. O pas mus stengiamasi turėti viską, tik ne juos.“ J.Vičius pastebi, kad daugumos žmonių požiūris į psichiatrijos ligas pasikeičia, kai ja suserga kas nors iš artimųjų. Tuomet atsiveria akys: ir psichikos ligoniai, vartodami jiems paskirtus vaistus, gali gyventi visavertį gyvenimą, dirbti ir keliauti.
„Seniau per susitikimus, šventes žmonės, sužinoję, kad esu pediatras, man turėdavo daugybę klausimų apie vaikų sveikatą. Man ir pačiam, kaip medikui, buvo įdomu sužinoti, kas žmonėms yra aktualu. Tačiau dabar, kai žmonės išgirsta, kad esu psichiatras, šventėje prie manęs iš abiejų pusių lieka tuščių kėdžių, niekas man neturi jokių klausimų“,- juokėsi J.Vičius, pastebintis dvigubus vertinimo standartus.
|
|
