|
|
|
Atsisako ES paramos ir taupo pinigus
Sprendimui koreguoti ES projektus atsisakant pradinės mokyklos pastato Grūšlaukėje remonto ir Antrojo dvaro sodybos tvenkinio Kretingoje išvalymo pritarė dauguma rajono Savivaldybės tarybos narių. Politikai pritarė Savivaldybės administracijos direktorei Jolitai Vaickienei, kad būtų neūkiška eikvoti Savivaldybės skolintas lėšas kofinansuoti šių dviejų objektų sutvarkymą. Iš ES pastatui atnaujinti gaudama 429,7 tūkst. Lt, o tvenkiniui išvalyti – 475 tūkst. Lt, Savivaldybė turėtų skirti (kofinansuoti) nuosavų lėšų atitinkamai 387,2 ir 275 tūkst. Lt. J.Vaickienė tvirtino, jog renovuoti pradinės mokyklos pastatą Grūšlaukėje yra netikslinga, nes prognozuojama, jog dėl mokinių skaičiaus mažėjimo dešimtmetė Grūšlaukės pagrindinė mokykla taps aštuonmete ir mokiniai sutilps pagrindiniame restauruoti baigiamame pastate. Pagal Savivaldybės administracijos prielaidą, mokinių Grūšlaukėje mažės dėl mažėjančio gimstamumo bei dėl to, kad devintokai ir dešimtokai mokytis vyks į Darbėnų gimnaziją. J.Vaickienė pastebėjo, jog išasfaltavus Grūšlaukę su Darbėnais jungiantį žvyrkelį, pagerėjo susisiekimas. Pradinės mokyklos pastate dabar veikiančiai valgyklai J.Vaickienė siūlė prie pagrindinio pastato pastatyti apie 60 kv.m ploto priestatą. „Tokio dydžio priestatą pastatyti daug pigiau negu renovuoti apie 1000 kv.m seną pastatą. Be to, į valgyklą vaikams nebereikėtų bėgti per lauką“, - aiškino direktorė. Iš 22 Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusių jos narių sprendimui atsisakyti Grūšlaukės pradinės mokyklos pastato renovacijos nepritarė keturi. Ypač tam priešinosi Povilas Turauskis, teigdamas, jog renovavus pastatą jį būtų galima naudoti ir kitoms reikmėms – vaikų darželiui, bendruomenės susibūrimams. „Ar bendruomenė negali rinktis bibliotekoje? Turėtų būti tendencija naudotis tomis pačiomis patalpomis. Ar turėsime pinigų ateityje išlaikyti daugybę tų pastatų?“ – atsakydama P.Turauskiui kalbėjo J.Vaickienė. „Gyvenimas parodys, ar reikėjo atsisakyti to pastato renovacijos“, - užbaigė P.Turauskis. Tarybos nariai ragino Savivaldybės administraciją nesnausti ir rengti kitą projektą 429,7 tūkst. Lt ES paramai panaudoti. J.Vaickienė pažymėjo, jog paramos lėšos yra tikslinės - skirtos energetinių resursų taupymui apšiltinant visuomeninius pastatus, sudedant naujus, sandaresnius langus, duris. ES pinigus šiam tikslui Savivaldybė gauna su sąlyga, kad skirs nustatytą dalį savų lėšų pastatų vidaus patalpoms, baldams, įrangai atnaujinti. ES paramos Kretingos dvaro sodybos Antrajam tvenkiniui išvalyti rajono politikai atsisakė susitaikę su tuo, kad šie pinigai Savivaldybei nebeklius - atiteks kitoms savivaldybėms. Išvalyti ir Antrąjį dvaro sodybos tvenkinį buvo užsimota po to, kai paaiškėjo Pirmojo (vadinamo Trečiuoju) sodybos tvenkinio išvalymo darbų 528,6 tūkst. Lt kaina. Šią kainą pasiūlęs ir konkursą laimėjęs rangovas sutaupė 475 tūkst. Lt projektui numatytos ES paramos. Panaudoti 475 tūkst. Lt Savivaldybei kliudo ne vien kofinansavimo lėšų stygius, bet ir laiko stoka Antrojo tvenkinio išvalymo projektui parengti. Be to, nėra garantijos, kad parengtam projektui sutaupytos ES paramos lėšos bus skirtos. Techninio projekto, kuris kainuoja apie 90 tūkst. Lt, parengimas užtruktų apie 4 mėnesius, o paraišką dėl 475 tūkst. Lt ES paramos Antrajam tvenkiniui išvalyti Nacionalinei mokėjimo agentūrai reikia pateikti iki šių metų spalio 1 d. „Apie tai, kad liko 475 tūkst. Lt, sužinojome gegužę. Techninis projektas daromas apie 4 mėnesius. Dar reikia laiko projektuotojams parinkti. Nespėjame. Blogybė ta, kad nežinome visų ES finansuojamų projektų įgyvendinimo kainos ir kiek nuo jų dar liks pinigų. Arba turėtume iš anksto Savivaldybės lėšomis parengti visų, kuriuos norime išvalyti, tvenkinių valymo projektus“, - aplinkybes, kurios apsunkina ES paramos panaudojimą, aiškino J.Vaickienė. Pagal Pirmojo tvenkinio išvalymo darbų kainą Antrajam tvenkiniui išvalyti reikėtų apie 660 tūkst. Lt, iš kurių 275 tūkst. Lt tektų skirti iš Savivaldybės biudžeto. „Manau, jog pirmenybę skiriant Savivaldybės skolintas lėšas turėtume teikti mokyklų, vaikų darželių remontui, o ne tvenkiniams valyti. Nepamirškime, jog Savivaldybė turi skolinimosi limitą ir kad skolintis begalime 3 mln. Lt“, - teigė Savivaldybės administracijos direktorė J.Vaickienė.
|
|
